kárvė, subrendusi, bent kartą apsiveršiavusi buliaus patelė, laikoma pienui ir dėl jauniklių. Iš karvių gaunama apie 84 % visos pasaulio pieno produkcijos. Karvės masė 200–600 kg, produktyviausių veislių apie 700 kg ir daugiau. Telyčios lytiškai subręsta 7–9 mėn., tinkamos kergti nuo 18–22 mėnesių. Karvė gyvena apie 20 metų.
Produktyvumas priklauso nuo veislės, šėrimo ir laikymo sąlygų. Iš pieninių veislių karvių per metus primelžiama apie 5000 kg pieno, kai kuriose šalyse – apie 7000 kg ir daugiau. Produktyviausios holšteinų veislės karvės. Mėsinių veislių karvių pieningumas daug mažesnis (apie 1500 kg pieno per metus). Karvės laktacija trunka 280–320 d., užtrūkimo laikotarpis 1,5–2 mėn., veršingumas vidutiniškai trunka 285 paras, laikotarpis nuo apsiveršiavimo iki apsivaisinimo – 60–80 dienų. Anksti bręstančių veislių karvės daugiausia pieno duoda per IV laktaciją, vėlai bręstančių – per V–VI. Karvė vadinama bergždžia, kai praėjus 3–4 mėn. po apsiveršiavimo neapsivaisina, senapiene – kai neapsivaisinusi dar ilgai duoda šiek tiek pieno, užtrūkusia – kai prieš apsiveršiavimą nemelžiama, veršinga – kai laukiasi veršelio. Karvė vadinama pieninga, kai duoda daug pieno, liesapiene arba riebiapiene – atsižvelgiant į pieno riebumą, žindene – kai žindo prie jos auginamą mėsai ar tolesniam šių galvijų veisimui skirtą veršelį.
holšteinų veislės karvė
žalmargė karvė
Karvės būna juodos, juodmargės, žalos, žalmargės, dvylos, šėmos, baltnugarės.
661
-karvės