Kárvės olà, Kárvės duob, karstinis urvas Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, Biržų regioniniame parke, 3 km į vakarus nuo Biržų, tarp Kaunių ir Karajimiškio kaimų.
Karvės ola susidariusi gipso ir dolomito kloduose. 9 m gylio piltuvo formos karstinės įgriuvos (plotis viršutinėje dalyje 10 –12 m, 8,5 m gylyje – 2 m; sienas sudaro dolomitas su plonais gipso ir mergelio tarpsluoksniais) dugne yra 3 angos į apie 3 m aukščio ir pločio požeminę ertmę. Iš šios ertmės eina 3 ankštos landos: viena į šiauręs rytus (Blizgančioji), 2 į pietryčius (Siauroji, Šikšnosparnių); ertmėje susiformavęs 1,5 m gylio ežerėlis. Bendras urvo ilgis 46 m, aslos plotas 42 m2, tūris 28 m3. Požeminio ežero vandens temperatūra 4,5 °C. Ežere rasta devynspyglių ir trispyglių dyglių ir moliuskų, vienoje landoje rasta šikšnosparnių (ūsuotųjų pelėausių, šiaurinių šikšnių ir rudųjų ausylių) griaučių. Karvės ola priklauso Karajimiškio geologiniam draustiniui. Geologinis gamtos paveldo objektas ir gamtos paminklas (nuo 1968). Į smegduobės dugną nusileisti įrengti mediniai laiptai. Netoliese yra Barsuko olos geologinis takas.
Karvės ola
Karvės olos urvo angos
1973–78 Karvės olą tyrė Kauno speleologai; atliko topografinius matavimus, nustatė morfometrinius rodiklius, E. Laiconas atrado (1978) šikšnosparnių rūšį Myotis mystacinus, sudarė urvo planą. 1978 nardytojas Arkadijus Silantjevas ištyrė povandeninę požeminio ežero dalį (pirmą kartą Lietuvos speleologijos istorijoje su akvalangu pasinėrė urve). 20 a. 9 dešimtmetyje geologas Bernardas Paukštys tyrinėjo Karvės olos urvo hidrogeologinius ypatumus.
Pasakojama, kad kadaise dabartinės įgriūvos vietoje prasmego karvė.
Karvės ola
Karvės olos smegduobės sienos
Karvės olos smegduobės sienos
1576