kasà (it. cassa < lot. capsa – talpykla, dėžė), banko funkcijas atliekanti kredito įstaiga. Gali būti taupomoji kasa, savišalpos kasa ir kita. Taupomosios kasos veikia daugelyje šalių kaip įstaigos, kuriose kaupiama valstybės vidaus skola (vidaus įsiskolinimas gyventojams). Jos laiko gyventojų pinigines santaupas ir pritraukia laikinai laisvas lėšas taupomųjų indėlių pavidalu (už juos moka palūkanas), atlieka operacijas pagal taupomąsias (indėlio) knygeles, vykdo atsiskaitymus negrynaisiais, atlieka kasinį aptarnavimą, teikia vartojamąsias paskolas, išduoda čekių knygeles ir kita. Kai kuriose šalyse veikia taupomųjų kasų atmaina taupomosios municipalinės kasos.
LIETUVOJE taupomosios valstybinės kasos įsteigtos 1919, sustiprintos 1932 įstatymu. Už priimtus indėlius atsakė valstybės biudžetas. 1922 pradėtos steigti ir taupomosios skolinamosios kasos (pagal narių sudėtį buvo tarnautojų taupomosios ir taupomosios skolinamosios, karininkų taupomosios), priklausančios kooperatinėms kredito įmonėms. Veikė savišalpos kasų principu, skatino taupymą, teikė nariams paskolas ir socialinę paramą. Po Antrojo pasaulinio karo veikė tik taupomosios valstybinės kasos, pertvarkytos pagal SSRS taupomųjų kasų modelį. Atkūrus nepriklausomybę taupomųjų kasų pagrindu įsteigtas Lietuvos taupomasis bankas (2001 privatizuotas ir pertvarkytas, 2003–09 Hansabankas, nuo 2009 Swedbank).
345
taupomoji kasa