kasãcija (lot. cassatio – atšaukimas, panaikinimas), įsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių baudžiamosiose bylose, sprendimų ar nutarčių civilinėse bylose peržiūrėjimas dėl netinkamai pritaikytų materialinės teisės normų ar esminių proceso teisės normų pažeidimo.
Bendri požymiai
Per kasacinį procesą sprendžiami tik teisės, o ne fakto klausimai, proceso dalykas – kasacine tvarka apskųsto teismo sprendimo teisėtumas, tai yra kasacinis teismas tikrina, ar žemesniosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Kasacija atsirado Prancūzijoje 18 amžiaus pabaigoje.
Kasacija Lietuvoje
Lietuvoje 1918–40 kasacine tvarka galėjo būti skundžiami įsiteisėję žemesniųjų instancijų teismų nutarimai. Kasacinį skundą buvo galima paduoti dėl iškreiptos tiesioginės įrodymų prasmės, netinkamai išaiškinto įstatymo ir kita.
Bylos nagrinėjimas teisės ir fakto klausimais buvo galimas tik sovietinės okupacijos metais.
Pagal Civilinio proceso ir Baudžiamojo proceso kodeksus (abu įsigaliojo 2003) teisę peržiūrėti įsiteisėjusius nuosprendžius ar sprendimus turi tik Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas. Įsiteisėję pirmosios arba apeliacinės teismo instancijos sprendimai apskundžiami paduodant kasacinį skundą tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Kasacinį skundą baudžiamosiose bylose gali paduoti prokuroras, nuteistasis, išteisintasis, nukentėjusysis, jų gynėjai ar atstovai pagal įstatymą. Civilinėje byloje kasacinį skundą surašo advokatas; juridinių asmenų kasacinį skundą t. p. gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jei kasatorius (skundą paduodantis asmuo) yra aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis fizinis asmuo, jis turi teisę pats surašyti kasacinį skundą.
Kasacinis skundas surašomas griežtai laikantis Baudžiamojo ar Civilinio proceso kodeksuose nustatytų reikalavimų. Be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, kasaciniame skunde nurodoma skundžiamas teismo sprendimas ar nutartis (civilinėje byloje), byla, dėl kurios paduodamas skundas bei nuosprendžio ar nutarties esmė (baudžiamojoje byloje), ginčijama suma, jei ginčas yra turtinio pobūdžio (civilinėje byloje), išsamūs kasacinio skundo motyvai (kodėl skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas, kokias teisės normas teismas neteisingai aiškino ir taikė, kaip konkrečiai pasireiškia teismo padaryti materialiosios ar proceso teisės pažeidimai), kasatoriaus prašymas, kasacinio skundo priedai (civilinėje byloje). Civilinėje byloje kasacinį skundą pasirašo kasatorius ir jį surašęs asmuo, baudžiamojoje byloje – kasatorius. Civilinėje byloje prie kasacinio skundo pridedama skundžiamojo teismo sprendimo ar nutarties nuorašai, įrodymai, kad žyminis mokestis sumokėtas, arba prašymas atleisti ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir įrodymai, patvirtinantys šio prašymo motyvus, bei įrodymai, patvirtinantys skundą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją.
Kasacinis skundas turi būti paduodamas per 3 mėnesius po pirmosios instancijos arba apeliacinės instancijos priimto sprendimo įsiteisėjimo. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis (pvz., kasatoriaus liga) ir jei nuo skundžiamojo teismo nuosprendžio, sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos nėra praėję daugiau kaip 1 metai. Kasacinio skundo priimtinumą civilinėse ir baudžiamosiose bylose nagrinėja atrankos kolegija, kurią sudaro 3 kasacinio teismo teisėjai. Baudžiamojoje byloje atrankos kolegijai priėmus nutartį nagrinėti kasacinį skundą, nutartimi gali būti sustabdytas teismo nuosprendžio ir nutarties vykdymas. Kasacine tvarka byla nagrinėjama tik pagal paduoto kasacinio skundo pagrindą. Praplėsti kasacinio skundo pagrindo (materialiosios ar procesinės teisės pažeidimo, atsiradusio dėl netinkamo teisės normos aiškinimo arba taikymo) teismas negali, išskyrus atvejus, kai civilinėse bylose to reikalauja viešasis interesas. Kasacinis nagrinėjimas vyksta pagal bendras proceso taisykles, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (pvz., civilinė byla kasacine tvarka dažniausia nagrinėjama rašytinio proceso tvarka).
2238