kašalòtiniai (Physeteridae), dantytųjų banginių (Odontoceti) pobūrio žinduolių šeima. 2 gentys, 3 rūšys. Gyvena Atlanto, Ramiajame ir Indijos vandenynuose šiltuose ir vidutinio šiltumo vandenyse. Ilgis 2,1–21 metras. Galva buka. Nugaros pelekas aukštas su išpjova arba žemas.
Kašalotas (Physeter catodon, Physeter macrocephalus) – didžiausias iš kašalotinių. Patinai 18–21 m ilgio, iki 70 t masės, patelės 11–13 m ilgio. Galva didelė (iki 1/3 kūno ilgio), jos priekis pildytas skystų riebalų – spermaceto. Yra tik kairė šnervė, žiotys snukio apačioje, dantys tik apatiniame žandikaulyje. Patinai plačiai migruoja po visus, išskyrus Arkties, pasaulio vandenynus, patelės su jaunikliais laikosi arčiau tropinės juostos. Minta daugiausia galvakojais moliuskais. Maisto neria į gelmes iki 2 km, po vandeniu gali išbūti iki 2 valandų. Poligamas; apie patiną susiburia 10–15 patelių. Kašalotas subręsta 5 metų. Nėštumas trunka apie 15 mėn., veda vieną iki 4 m ilgio jauniklį. Mažasis kašalotas (Kogia breviceps) gyvena Atlanto ir Indijos vandenyno tropinėje juostoje pavieniui arba nedidelėmis (iki 5 individų) grupėmis. Patinų ilgis iki 3,4 m, patelių iki 2,4 metro.
kašalotai
kašalotas
kašalotas
-banginis; -kašalotas; -kašalotai