kasinỹs, dirbtinė Žemės plutos ertmė. Būna atvirasis (griovys, kanalas, karjeras, tranšėja) ir požeminis. Kasamas naudingųjų iškasenų klodui eksploatuoti (kasybinis kasinys) arba kitoms reikmėms (dirvotyros, melioracijos, statybos, transporto). Kasybinis kasinys būna žvalgybinis ir eksploatacinis (gavybinis ir pagalbinis – vėdinimo, vandens nuleidimo, transporto). Pagal padėtį Žemės plutoje būna vertikalus (gezenkas, gręžinys), horizontalus (kveršlagas, kamera, ortas, štolnė, štrekas, tunelis), kartais nuožulnus kasinys (bremsbergas ir kita), pagal naudojimo trukmę – nuolatinis ir laikinas.
Kasinių skerspjūvio formą lemia kasamų uolienų savybės, kasinių sienelių tvirtinimo būdai; būna stačiakampis, trapecinis, kreivinis – apskritas, elipsinis, pasagos pavidalo, skliautinis, arkinis. Kai kurie požeminiai kasiniai, kai juose įrengiamos požeminės patalpos (sandėliai, stotys, įvairios komunikacijos), būna labai didelio skerspjūvio. Kasiniai kasami ardant uolieną žemės kasimo, gręžimo mašinomis, hidrauliniu būdu, sprogdinant.
Atvirųjų kasinių šlaitai daromi su tam tikru nuolydžiu (pagal grunto natūralų byrėjimo kampą) arba tvirtinami specialiomis konstrukcijomis, pvz., įlaidu, nuolatiniams kasiniams įrengiamas betono, gelžbetonio, asfaltbetonio, grindinio, velėnų apdaras.
Požeminiai kasiniai, ypač kapitaliniai, kurie naudojami ilgai, tvirtinami patikimomis ir patvariomis konstrukcijomis, kad kasinys neįgriūtų, nepakistų jo matmenys. Jos daromos iš stiprių, ugniai, korozijai atsparių, nepūvančių medžiagų – metalo, betono, gelžbetonio, akmenų, medienos, plastikų.