kaskadà (pranc. cascade < it. cascata < lot. cado – krentu), natūralus arba dirbtinis kelių pakopų krioklys, į kurį vanduo atiteka upeliu, šaltiniu arba kanalais. Dirbtinės kaskados įrengiamos parkuose, miestų aikštėse, komponuojamos iš vandens baseinų, terasų su slenksčiais, fontanų, puošiamos skulptūromis, smulkiosios architektūros statiniais, dekoratyviniais želdiniais. Renesanso laikotarpiu kaskados buvo svarbus italų ir prancūzų terasinių parkų elementas. 18 a. angliškuosiuose parkuose kaskadoms dažnai naudoti natūralių formų akmenys.
2161