Kaskãdiniai kalna (angl. Cascade Range, pranc. Chaîne des Cascades), kalnų grandinė Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje; Šiaurės Amerikos Kordiljerų dalis. Šiaurėje kalnus riboja Fraserio žemupys ir jo intakas Thompsonas; pietuose Kaskadiniai kalnai susisiekia su Sierra Nevados kalnais. Ilgis (iš šiaurės į pietus) 1120 km. Aukščiausios viršūnės – ugnikalniai: veikiantys – Rainiero kalnas (4392 m), Lasseno (3187 m), užgesę – Shastos kalnas (4317 m), Hoodo kalnas (3427 m), Bakerio kalnas (3285 m), South Sisterio kalnas (3157 metrai).
Kaskadiniai kalnai susidarę daugiausia iš klastinių uolienų (pilkainių, smiltainių, molio skalūnų), iš dalies metamorfizuotų, perkirstų granitoidų intruzijomis, ir iš vulkaninių uolienų. Iškilo paleogene ir neogene dėl Ramiojo vandenyno plokštės ir Šiaurės Amerikos žemyno subdukcijos. Būdingos vulkaninės reljefo formos – vulkaniniai kūgiai, kalderos (pvz., Kraterio ežeras Mazamos vulkaniniame masyve), lavos laukai. Aukščiausiuose kalnuose – ledynai. Per Kaskadinių kalnų vidurinę dalį iš rytų į vakarus teka Kolumbija, per pietinę dalį – Klamathas. Šiose ir kitose upėse daug slenksčių, krioklių, hidroelektrinių. Šiaurės Kaskadinių kalnų, Rainiero kalno, Kraterio ežero ir Lasseno ugnikalnio nacionaliniai parkai. Turizmas. Kaskadinių kalnų šiaurėje, apie 100 km į rytus nuo Seattle’o, po Stevenso perėja eina Kaskadinių kalnų geležinkelio tunelis (ilgis 12,9 kilometro).
Kaskadinių kalnų kraštovaizdis
1989 Kaskadiniuose kalnuose lankėsi pirmosios bendros Lietuvos–Jungtinių Amerikos Valstijų alpinistų ekspedicijos dalyvaviai: K. Baleišis, A. A. Bertulis, Juozas Daugvila, D. Makauskas, Rimvydas Simutis, Vilius Šaduikis; buvo įkopta į Rainiero kalną (4392 m), Mount Stuarto (2650 m), Mount Shuksano (2783 m), Forbidden Peako (2687 m) viršūnes.
Lasseno kalnas