kãsko (isp. casco – kaukolė, kiautas, šalmas), savanoriško transporto priemonių draudimo rūšis.
Draudžiamos tik pačios transporto priemonės (lengvieji ir krovininiai automobiliai bei jų priekabos, autobusai, mikroautobusai, traktoriai ir jų priekabos, laivai, baržos, motorinės valtys, jachtos, lėktuvai, sraigtasparniai), bet nedraudžiami su jomis susiję turtiniai interesai (pavyzdžiui, kroviniai, draudėjo atsakomybė prieš trečiuosius asmenis).
Transporto priemonės draudžiamos nuo šių rizikų: avarijos, nelaimingo atsitikimo, vagystės ir plėšimo, gaisro, sprogimo, tyčinės trečiųjų asmenų veikos, stichinių nelaimių (pavyzdžiui, audros, potvynio, liūties, krušos, žaibo, nuošliaužų), trumpojo jungimo elektros instaliacijoje, gyvūnų padarytos žalos.
Draudžiamuoju įvykiu dažniausiai nelaikoma transporto priemonės praradimas arba sugadinimas per karą, sukilimą, maištą, žemės drebėjimą, branduolinę katastrofą, išsiveržus ugnikalniui, per lenktynes ar išbandant transporto priemonės greičio didžiausias galimybes, dėl transporto priemonės teisėto rekvizavimo, kai žala transporto priemonei padaroma draudėjui bandant įvykdyti nusikaltimą arba sąmoningais draudėjo veiksmais, taip pat transporto priemonės gedimas ar jos dalių susidėvėjimas.
Draudimo sąlygos ir įmokos priklauso nuo transporto priemonės vertės, markės, pasirinktos draudimo rizikos.
2271
draudimas