kašmyrai

kašmyrai turguje (21 a. pradžia)

kašmỹrai (savivardis kašmiri), Azijos tauta. Gyvena Indijoje, Džamu ir Kašmyro valstijoje. 21 a. pradžioje buvo apie 5 mln. kašmyrų. Kaba kašmyrų kalba. Dauguma tikinčiųjų – musulmonai sunitai, yra hinduistų.

Gyvensena

Tradicinis būstas – 2–3 aukštų akmeniniai, mūriniai, mediniai namai; pirmame aukšte dažniausiai laikomi gyvuliai, rakandai. Pagrindiniai tradiciniai verslai – ariamoji žemdirbystė (ryžiai, kukurūzai, kviečiai, miežiai, vilnamedžiai, aliejiniai augalai) ir gyvulininkystė (avys). Dar verčiamasi amatais (kilimų audimas, vario dirbiniai, drožyba). Tradiciniai kašmyrų musulmonų drabužiai – moterų platūs chalatai (pchiren), vyrų – palaidinės, kelnės. Hinduistų drabužiai – siauri, siuvinėti.

kašmyrų namai prie Dalo ežero Šrynagare (Džamu ir Kašmyro valstija)

Istorija

kašmyrų piemuo gena bandą (Sonamarg, Džamu ir Kašmyro valstija)

Nuo seno Kašmyras – hinduizmo centras, jo brahmanai laikomi Indijos brahmanų elitu. 13 amžiuje į kašmyrų kalbą pradėta versti Vedas, 14 amžiuje atsirado originali literatūra kašmyrų rašmenimis (šarados atmaina). Per 16–18 a. Irano, Afganistano, Vakarų Azijos valdovų musulmonų karus kašmyrai buvo priversti priimti islamą, iš dalies susimaišė su ateiviais musulmonais. Įkūrus Džamu ir Kašmyro valstiją (1947) sustiprėjo kašmyrų konsolidacija.