kašmỹrų kalbà, kašmri, priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos indoiranėnų šakai. Kašmyrų kalba dar vadinama košurų kalba. Vienų kalbininkų skiriama prie dardų kalbų rytų pogrupio, kitų – prie indų kalbų dardų pogrupio.
Paplitimas
Indijos viena oficialiųjų kalbų. Daugiausia vartojama Džamu ir Kašmyro valstijos gyventojų, Pandžabo, Uttar Pradešo valstijose, Delyje, t. p. Pakistane ir Didžiojoje Britanijoje. Kalbančiųjų iš viso 6 9 mln. (2011).
Gramatikos ypatybės
Svarbiausios tarmės – kašmyrų (sudaro literatūrinės kalbos pagrindą) ir kaštavarų (kištvari). Kitos tarmės (bakavalų, bundžvalų, pogulų, siradžų, rambanų ir kitos) paveiktos dogrų kalbos (Džamu ir Kašmyro valstijos oficialioji kalba). Kašmyrų kalbai būdinga 2 giminės, 3 linksniai (kai kurie vyriškosios giminės vienaskaitos vardažodžiai turi 4 linksnius – ir agentyvą), veiksmažodžių 3 veikslai, ergatyvinės konstrukcijos. Leksikoje gausu skolinių iš kitų dardų kalbų, sanskrito, pendžabų, persų kalbos.
Raštas
Vartojamas kašmyrų kalbos fonetikai pritaikytas arabų raštas. Seniausi rašto paminklai iš 12–13 a., poezija suklestėjo 14 a. (mistikės šaivės Lallos Didi eilės). Seniau vartotas kašmyrų raštas, 14 a. susiformavusi šarados atmaina (tebevartoja kašmyrai hinduistai), kaštavarų tarmei – iš šarados kilęs takri, kurį 20 a. pradžioje išstūmė devanagari.
171
košurų kalba