kaspinuõčiai (Cestoda), cestòdai (gr. kestos – diržas, juosta), plokščiųjų kirmėlių (Platyhelminthes) klasė. Apie 3500 rūšių. Paplitę visame pasaulyje. Endoparazitai, parazituoja stuburinių gyvūnų žarnyne.
Sandara
kiaulinis kaspinuotis
Lervos vystosi stuburinių ir bestuburių gyvūnų įvairiuose organuose. Kūnas plokščias, kaspino formos, baltas arba gelsvas, nuo 1 mm iki 10 m ilgio, sudarytas iš nedidelės galvutės (skolekso), kaklelio ir narelių (proglotidų). Yra rūšių, kurių kūnas nesegmentuotas. Galvutėje yra prisitvirtinimo organai – botrijos (prisisiurbimo vagelės), arba siurbtukai, kabliukai. Galvutė pereina į nenariuotą kaklelį, kuriame yra augimo zona ir susidaro nauji nareliai. Nareliai keturkampiai. Jų skaičius svyruoja nuo 3 iki kelių tūkstančių. Priekiniai nareliai smulkūs, nesubrendę, pamažu bręsta ir didėja kūno galo link. Subrendę galiniai nareliai atitrūksta ir išsiskiria į išorę. Neturi virškinimo sistemos, todėl kūno danga – tegumentas – atlieka ir maisto įsiurbimo funkciją. Tegumento paviršiuje yra gausybė išaugėlių – mikrotrichijų, kurios padidina įsiurbiamąjį paviršiaus plotą.
Dauginimasis
Hermafroditai. Kiekviename narelyje yra vyriškųjų ir moteriškųjų lytinių organų. Tarpus tarp organų užpildo parenchima. Vystosi su vienu ar dviem tarpiniais šeimininkais, išskyrus mažąjį kaspinuotį (Hymenolepis nana), kuris vystosi viename šeimininke.
Dažnesnės rūšys, sukeliamos ligos
Sukelia laukinių ir naminių gyvūnų bei žmogaus ligas – cestodozes. Galutiniai šeimininkai užsikrečia, kai į jo organizmą su maistu patenka invazinių lervų. Žmogaus žarnyne parazituoja kiaulinis kaspinuotis (Taenia solium) ir jautinis kaspinuotis (Taenia saginata), platusis, arba žuvinis kaspinuotis (Diphyllobothrium latum). Tarpiniu šeimininku žmogus tampa, kai į jo organizmą su maistu patenka echinokoko kiaušinių.
1220
-kaspinuotis; -jautinis kaspinuotis; -kiaulinis kaspinuotis; -žuvinis kaspinuotis