Kassel (Kãselis), miestas Vokietijos vidurinėje dalyje, Heseno žemėje, į šiaurės rytus nuo Frankfurto prie Maino.
Wilhelmshöhe rūmai (18 a., architektai G. F. Guerniero, S. L. Du Ry ir H. Chr. Jussowas) su parku (priekyje – Heraklio monumentas, 1717, architektas G. F. Guerniero, skulptorius J. J. Anthoni) Kasselyje
201 400 gyventojų (2021; aglomeracijoje 340 200 gyventojų).
Kasselis įsikūręs abipus Fuldos upės. Per Kasselį eina geležinkeliai ir plentai iš Vokietijos šiaurinės dalies miestų į pietinės dalies miestus. Geležinkelio transporto remonto dirbtuvės, automobilių (Volkswagen), maisto, chemijos, medienos apdirbimo pramonės mašinų, elektrotechnikos, tiksliųjų ir optikos prietaisų gamyba, tekstilės, moderniųjų technologijų įrangos pramonė. Turizmas.
Universitetas (įkurtas 1971). Taikomojo meno akademija. Mokslinio tyrimo institutai. Kongresų centras. Tarptautinė šiuolaikinio meno paroda Documenta (nuo 1955). Teatras. Muziejus Fridericianum (įkurtas 1799), miesto, meno, gamtotyros, Heseno žemės, Vokietijos tapetų, astronomijos ir technikos istorijos, brolių Grimmų ir kiti muziejai. Planetariumas. Botanikos sodas.
Architektūra
Šv. Martyno bažnyčia Kasselyje
Sakraliniai pastatai: Šv. Martyno bažnyčia (14–15 a., 1892 perstatyta neogotikiniu stiliumi, 1943 apgriauta, 1950 atstatyta), Brolių bažnyčia (14 a. antra pusė), Šv. Karolio bažnyčia (1698–1710, architektas J. P. Du Ry), Šv. Bonifacijaus bažnyčia (1957, architektas J. Bielingas), Fátimos Marijos bažnyčia (1959, architektas G. Böhmas). Iš miesto gynybinių įtvirtinimų išliko bokštas Druselturm (1415). Rūmai: Orangerieschloss (1710, architektas L. Charlesas, 1766 išplėsti, architektas S. L. Du Ry, 1944 sugriauti, 1977 atstatyti, dabar Parodų rūmai), Bellevue (1714, architektas J. P. Du Ry, 1790 perstatyti, architektas S. L. Du Ry, dabar Brolių Grimmų muziejus), Riesenschloss (1718, architektas G. F. Guerniero, 18 a. pabaigoje išplėsti, architektai S. L. Du Ry ir H. Chr. Jussowas, nuo 1798 vadinama Wilhelmshöhe, dabar muziejus, jame rengiamos dailės parodos Documenta ekspozicijos; su parku – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2013) su parku ir vandens kaskadomis, Fridecianum (apie 1776, architektas S. L. Du Ry, vienas pirmųjų dailės muziejų Europoje). Rotušė (1909, architektas K. Rothas, 1944 sugriauta, po 1950 atstatyta), senelių namai (1932, architektas O. Haesleris). Per II pasaulinį karą sugriauta apie 90 % pastatų, 6 dešimtmetyje miestas atstatytas.
2271
Istorija
Antikos laikais Kasselio vietoje buvo romėnų kolonija. Pirmąkart minimas 913, vadintas Chassala. 1180 gavo miesto teises. Nuo 1277 Heseno grafų rezidencija. 17 a. pabaigoje į miestą atsikėlė daug iš Prancūzijos pabėgusių hugenotų. 1567–1866 Heseno-Kasselio kunigaikštystės sostinė (išskyrus 1807–13, kai Kasselis buvo trumpai gyvavusios Vestfalijos karalystės, kurią valdė Jeronimas Bonapartas, sostinė). Nuo 1867 Prūsijos karalystei priklausančios Heseno-Nassau provincijos centras (iki 1944). Per II pasaulinį karą dėl čia buvusių didelių lokomotyvų ir tankų gamyklų Kasselis labai sugriautas per bombardavimus.
Lietuviai
1945 05 pabaigoje įsteigta tarptautinė Kasselio-Mattenbergo karo pabėgėlių stovykla, joje gyveno keli šimtai lietuvių. Vėliau kitų tautybių pabėgėliai iš šios stovyklos iškelti; atkelta apie 2000 lietuvių iš Wiesbadeno ir Fuldos stovyklų. Lietuvių stovyklai vadovavo B. Gaižiūnas, Gulbinas. Viename stovyklos barakų įrengta bažnyčia. 1945 įkurta pradžios mokykla, vaikų darželis, lietuvių gimnazija (apie 300 mokinių; 1949 perkelta į Schwäbisch Gmündą), prie jos 1947–48 surengti gailestingųjų seserų samariečių, juostų audimo ir mezgimo, siuvėjų, radijo mechanikų, elektrotechnikų ir muzikų kursai. Visoms švietimo įstaigoms vadovavo Švietimo vadyba, prie jos veikė vadovėlių ir knygų tikrinimo bei leidimo komisija. 1946 Kasselio stovykloje įvyko lietuvių aktorių suvažiavimas (išrinkta taryba), 1947 – II Lietuvių tremtinių bendruomenės atstovų suvažiavimas. 1946 įkurtas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Kasselio skyrius, 1947 – Lietuvių tremtinių bendruomenės apylinkė (pirmininkai S. Skurvydas, A. Dilba, A. Malakauskas, Petkevičius). Stovykloje veikė leidyklos Aistija (1947–49 išleido 19 knygų) ir iš Wiesbadeno atkelta Giedra. Rotaprintu spausdinti periodiniai leidiniai (lentelė). Veikė paštas, biblioteka (apie 2000 knygų), scenos mėgėjų būrelis, baleto studija Laisvė, sporto klubas Lituanica. 1948 dauguma Kasselio stovyklos gyventojų išvyko į Didžiąją Britaniją ir Belgiją, likę išskirstyti į kitas stovyklas. Stovykla likviduota 1949.
1