kastanjètės (isp. castañetas < lot. castanea – kaštonas), muzikos instrumentas – sutrenkiamasis idiofonas. Barškučiai. Būna šokėjų ir orkestro kastanjetės.
Šokėjų kastanjetės
kastanjetės: a – šokėjų, b – orkestro
Šokėjų kastanjetes sudaro 2 medinės kriauklelės (3–5 centimetrų skersmens), surištos virvute, kuri apvejama ant rankos nykščio; kairiosios rankos kastanjetės didesnės, pabrėžiančios pagrindinį ritmą, dešiniosios – mažesnės, skirtos įvairesniems ritmams. Garsas išgaunamas pajudinus vieną kriauklelę, kuri atsimuša į kitą ir pliaukšteli.
Orkestro kastanjetės
Orkestro kastanjetes sudaro kriauklelės, pritvirtintos prie koto viename arba abiejuose galuose. Jos pokši kratant kotą. Natos rašomos vienoje linijoje arba (seniau) penklinėje su smuiko raktu kaip c2. Ritmika sudėtinga, dažniausiai būdinga ispanų ir italų šokių muzikai (bolero, segidilja, fandangas).
Istorija
16 a. pabaigoje kastanjetės atvežtos iš Azijos į Pietų Europą. Labiausiai paplito Ispanijoje ir Pietų Italijoje. Orkestre kastanjetės naudojamos nuo 19 a. vidurio operose (R. Wagnerio Tanhoizeris, G. Bizet Karmen, C. Saint-Saënso Samsonas ir Dalila), vėliau ir simfoninėje muzikoje (N. Rimskio-Korsakovo Ispaniškasis kapričas, P. Čaikovskio baletų šokiai, C. A. Debussy Iberija, M. Ravelio Alborada del gracioso, S. Prokofjevo III koncertas fotepijonui ir kita).
3119