kaštõnas (Aesculus), sapindinių (Sapindaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma 12 rūšių. Paplitęs Šiaurės Amerikoje, Rytų, Pietų ir Pietvakarių Azijoje, viena rūšis – Pietų Europoje. Vasaržalis medis ir krūmas. Lapai sudėtiniai, plaštakiški, iš 5–11 lapelių. Žiedynas – kūgiška, stati, dekoratyvi, iki 30 cm ilgio šluotelė, išauga lapams skleidžiantis arba išsiskleidus. Žiedai dvilyčiai, balti, rausvi, raudoni ar gelsvi. Vaisius – rutuliška arba kiaušiniška dėžutė dygliuotu arba lygiu paviršiumi. Sėklos didelės, 2–7 cm skersmens, rutuliškos, pusiau rutuliškos arba kriaušiškos. Dekoratyviniuose želdynuose (ir Lietuvoje) auginamas raudonžiedis kaštonas (Aesculus pavia), glotniavaisis kaštonas (Aesculus glabra), smulkiažiedis kaštonas (Aesculus parviflora), geltonžiedis kaštonas (Aesculus flava) ir kai kurių rūšių hibridai, pvz., rausvažiedis kaštonas (Aesculus carnea).
paprastojo kaštono žiedynas
paprastojo kaštono vaisiai
Paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum) yra dekoratyvinis, medieninis ir vaistinis augalas. Visos augalo dalys truputį nuodingos. Mediena gelsvai pilka, minkšta, lengva. Žieduose randama flavonoidų, rutino, pektinų, kvercetino, žievėje gausu saponinų, riebalų, raugų, glikozidų. Sėklos liaudies medicinoje vartojamos sąnarių ligoms gydyti. Paprastasis kaštonas plinta savaime pamiškėse, upių pakrantėse. Pavojingiausias kaštono kenkėjas yra kaštoninė keršakandė (Cameraria ohridella). Ji pažeidžia medžių lapus, jie praranda dekoratyvumą, paruduoja dar vasarą ir sudžiūva. Paprastojo kaštono žiedynas laikomas Kijevo, Ukrainos sostinės simboliu.
kaštono vaisius
geltonžiedis kaštonas
849