katagenèzė (gr. kata – žemyn + genesis – kilmė, atsiradimas), stratisferos nuosėdinių uolienų antrinis kitimas (litogenezės stadija), sukeliamas fizinių mechaninių bei fizinių cheminių procesų. Katagenezė vyksta po diagenezės (uolienos atsiradimo iš nuosėdų) iki metagenezės. Katagenezės vyksmą lemiantys svarbiausi veiksniai: temperatūra, slėgis, porose esančio vandens sudėtis ir geologinis laikas. Per ankstyvąją katagenezės stadiją slėgis siekia 101,32 MPa, temperatūra 100–120 °C, per vėlyvąją stadiją – slėgis 202,65 MPa, temperatūra 200 °C. Uolienos, paveiktos katagenezės, slūgso 1–5 km gylyje.
Per katagenezę tankėja uolienos, metasomatiškai iš tirpalų susidaro nauji mineralai, vyksta mineralų korozija, tirpinimas, nuotrupinių grūdelių kitimas, perkristalizacija ir kiti procesai. Dėl šių procesų moliai tampa argilitais (neištęžtančiais vandenyje), smėliai ir birūs smiltainiai – smiltainiais su regeneraciniu cementu, akmens anglys – koksu, sukepusiomis anglimis, persikristalizuoja kreida, mergeliai ir klintys. Per vėlyvąją katagenezę tirpsta kvarcas, feldšpatai ir uolienų nuotrupos, vyksta karbonatų perkristalizacija, molių chloritizacija, susidaro hidrožėručiai. 3–5 % sumažėja uolienų poringumas.
Katageniniai mineralai: geležies ir sunkiųjų metalų sulfidai (piritas, markazitas, halenitas, sfaleritas), oksidai (chalcedonas, kvarcas, hematitas, rutilas, anatazas, brukitas), sulfatai (baritas, anhidritas), karbonatai (kalcitas, dolomitas, ankeritas, sideritas), silikatai (hidrožėručiai, kaolinitas, montmorilonitas, chloritas), ceolitai, felšpatai ir kiti. Katagenezės stadijų kitimo pirmoji skalė buvo sukurta stebint akmens anglių kitimą (kaip iš rusvųjų anglių susidaro akmens anglys, iš jų – antracitas).
Katagenezės terminą 1922 pavartojo A. Fersmanas geocheminiams procesams, vykstantiems nuosėdinėse uolienose, apibūdinti. Pagal katagenezės dėsningumus galima įvertinti nuosėdinių uolienų storymių naftingumą, akmens anglių savybes, ieškoti nerūdinių statybinių medžiagų.
643