kataklzmas (gr. kataklysmos – potvynis, tvanas), gamtos katastrofa, sukėlusi staigų, didelio masto Žemės paviršiaus pokytį. Priskiriami stiprūs žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, milžiniškos nuošliaužos (laharai), dideli potvyniai ir cunamiai. Kartais vienas kataklizmas gali sukelti kitą: žemės drebėjimas – cunamį arba nuošliaužą, ugnikalnio išsiveržimas – žemės drebėjimą arba nuošliaužą, nuošliauža (jūroje) – cunamį.
Įvairiais geologiniais laikotarpiais kataklizmai sunaikindavo dalį tuo metu Žemėje gyvenusių organinio pasaulio rūšių. Žmonijos istorinių laikų kataklizmai yra nusinešę daugybę gyvybių, dar daugiau aukų pareikalavo jų padariniai – sužeidimai, badas, epidemijos.
Stipriausi ugnikalnių įsiveržimai
79 08 24 įvyko katastrofiškas Vezuvijaus išsiveržimas. Kalno papėdėje įsikūrę senovės Italijos miestai (Pompėjai, Herkulanėjas, Oplontis, Stabijai), aplinkinės vilos ir gyvenvietės buvo visiškai sugriautos (juos padengė 4–6 m storio per sprogimą išmestų dulkių, pelenų bei uolienų nuolaužų sluoksniai); Pompėjuose ir Herkulanėjuje dėl susidariusių piroklastinių srautų (temperatūra siekė 700 °C) žuvo apie 16 000 gyventojų.
1783–85 ugnikalnių (Lakio, Grímsvötno) išsiveržimai (išsiliejo milžiniški lavos kiekiai, dėl staigiai ištirpusių ledynų susidarė katastrofiški potvyniai) Islandijoje pražudė trečdalį salos gyventojų, apie 10 000 jų mirė nuo bado.
1883 08 27 dėl Krakatau išsiveržimo ir jo sukeltų cunamių žuvo daugiau kaip 36 000 gyventojų; sprogimas buvo girdimas už 5000 kilometrų.
Stipriausi žemės drebėjimai ir cunamiai
1755 11 01 Lisabonoje (Portugalija) įvyko vienas didžiausių per visą žmonijos istoriją žemės drebėjimų (magnitudė – 8,7; seisminė skalė). Per kelias minutes buvo sugriauta didžioji miesto dalis, kilo didelis gaisras ir cunamis; žuvo nuo 60 000 iki 90 000 gyventojų.
1906 04 18 Didysis San Francisco (Jungtinės Amerikos Valstijos) žemės drebėjimas (magnitudė – 7,8) sugriovė daugiau nei 80 % miesto; žuvo apie 3000 gyventojų.
1908 12 28 įvykęs Messinos žemės drebėjimas (magnitudė – 7,2) Sicilijoje (Italija) pražudė 70 000–100 000 gyventojų.
1960 05 22 dėl Valdivioje (Čilė) įvykusio (magnitudė – 9,5) žemės drebėjimo ir jo sukelto cunamio žuvo 1000–6000 gyventojų.
2004 12 26 jūroje netoli Sumatros (Indonezija) įvykęs žemės drebėjimas (magnitudė – 9,1) sukėlė didžiules cunamio bangas, kurios buvo užregistruotos Indijos, Ramiojo ir Atlanto vandenynų pakrantėse; jos pražudė apie 227 900 gyventojų, 1,7 mln. gyventojų liko be namų.
2011 03 11 Japoniją sukrėtė galingas (magnitudė – 9) žemės drebėjimas; didžiulis cunamis ir branduolinė avarija nusinešė daugiau nei 19 000 gyventojų gyvybių, 315 000 gyventojų teko evakuoti dėl pasklidusių radioaktyviųjų teršalų iš nuniokotos Fukušimos atominės elektrinės.
Didžiausi potvyniai
1931 07–08 Didysis Kinijos potvynis kilo po baisios Centrinę Kiniją nusiaubusios (1928–30) sausros. Pavasarį, kalnuose ištirpus dideliam sniego kiekiui, upės prisipildė vandens, o vasarą, užklupus beveik nesiliaujančioms liūtims, patvino didžiausios Kinijos upės (Jangdzė, Huanghė ir Hvaihė). Jų vanduo nugriovė užtvankas ir plūstelėjo į Nandzingą; miestas buvo visiškai sugriautas, apie 200 000 miegojusių gyventojų žuvo, vėliau dėl potvynio sukelto bado ir infekcinių ligų žuvo dar 4 milijonai.
1824 11 19 (pagal Julijaus kalendorių – 11 07) Sankt Peterburge (Rusija) dėl 4 m pakilusio Nevos vandens lygio žuvo 200 000–600 000 gyventojų.
Didžiausios nuošliaužos
1920 12 16 požeminiai smūgiai ir jų sukeltos purvo nuošliaužos Gansu regione (Kinija) pareikalavo 100 000–235 000 aukų.
1970 05 31 įvykęs žemės drebėjimas (magnitudė – 7,9) Peru vakarinėje pakrantėje sugriovė Casmos ir Chimbotės miestus, tačiau labiausiai nukentėjo Ranranhirca ir Yungay, kuriuos po milžinišku nuolaužų sluoksniu palaidojo nuo Andų atslinkusi nuošliauža (žuvo 18 000 gyventojų).
1985 11 13 Kolumbijoje išsiveržus Ruizo ugnikalniui, tirpstantis sniegas bei ledas sukėlė purvo nuošliaužas (laharus), kurios palaidojo daugiau nei 25 000 (kitais duomenimis, 23 000, 29 000) Armero miesto gyventojų.
1417