katakòmbų kultūrà, ankstyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi antrame tūkstantmetyje prieš Kristų Dniepro vidurupio ir aukštupio regione, prie Doneco ir Azovo jūros, Kryme. 20 a. pradžioje išskyrė V. Gorodcovas. Susiklostė iš duobinių kapų kultūros. Katakombų kultūra skiriama pagal laidoseną – mirusieji laidoti po pilkapiais įrengtose gilių duobių dugne įrengtose laidojimo nišose (katakombos). Ankstyvuosiuose pilkapiuose buvo po kelias katakombas (katakomboje įrengti 1–3 kapai), jų įėjimai dažniausiai uždengti akmens plokštėmis, kartais moliu ar lentomis. Mirusieji guldyti aukštielninki, atgręžti veidu į angą, apibarstyti kreida, anglimis arba ochra, su įkapėmis (pastebima turtinė diferenciacija).
Žmonės gyveno gimininės bendruomenės gyvenvietėse. Vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, mokėjo lydyti bronzą ir varį. Daugiausia naudojo akmeninius ir kaulinius, dar bronzinius ginklus bei darbo įrankius; rasta titnago skelčių ir antgalių, akmeninių ir bronzinių kirvių, kaulinių (daugiausiai amuletų) ir metalinių papuošalų (karolių, auskarų, įvijų, smeigtukų). Keramika – lipdyti plokščiadugniai indai, puošti virvelių raštais (manoma, virvelinės keramikos kultūros įtaka) ir geometriniais ornamentais. Gyventojai prekiavo su Kaukazo, Mažosios Azijos gentimis, Iranu, Egiptu. Manoma, katakombų kultūros laikotarpio pabaigoje matrilokalinę santuoką pakeitė patrilokalinė santuoka.