Katalikų lyga

Katalkų lýga, 1576 Prancūzijos didikų Guise’ų giminės suburta sąjunga kovai su Prancūzijos protestantais (hugenotais). Po 1572 Baltramiejaus nakties įvykių hugenotai laimėjo daug pergalių. Pagal 1576 sudarytą taiką jiems buvo leista išpažinti savo religiją visoje Prancūzijoje, išskyrus Paryžių. Prie aršių katalikų Guise’ų giminės buriamos sąjungos prisidėjo popiežius Sikstas V, Prancūzijos karalienė Kotryna Mediči, Ispanijos karalius Pilypas II, daugelis Prancūzijos miestų. Ją rėmė ir Prancūzijos karalius Henrikas III, bet, bijodamas Guise’ų įsigalėjimo, po kelių Lygos pergalių 1577 ją paleido. Katalikai sunerimo, kai 1584 mirė Henriko III jaunesnysis brolis Anžu kunigaikštis ir sosto paveldėtoju tapo hugenotų vadas Navaros karalius Henrikas (nuo 1589 08 Prancūzijos karalius Henrikas IV). Katalikų lygos veikla buvo atnaujinta. Henrikas III prie jos prisidėjo, bet faktiškai siekė, kad nelaimėtų nė viena pusė. 1588 05 Paryžiuje jis surengė sąmokslą prieš Lygą, bet paryžiečiai išvijo karaliaus samdomą šveicarų kariuomenę. 1588 12 Henriko III nurodymu buvo nužudytas katalikų lyderis Henri Guise’as ir jo brolis kardinolas Louis, sąjungos veikla nukrypo prieš Henriką III ir jo sąjungininką (nuo 1589 04) Henriką Navarietį. 1589 08 Katalikų lygos pasiųstas vienuolis nužudė Henriką III, karaliumi tapo Henrikas Navarietis. Lygos nariai nesugebėjo surasti visiems priimtino savo kandidato į sostą. 1593 05 Henrikas IV perėjo į katalikų tikėjimą. Daugeliui remiančiųjų Katalikų lygą tai nekėlė pasitikėjimo, bet jie buvo išvarginti karo ir nebeatnaujino kovų.