katalkų spaudà, Katalikų bažnyčios leidžiami laikraščiai, žurnalai ir nepriklausomų leidėjų katalikiškos krypties periodiniai leidiniai. Seniausias – iki šiol be pertraukos leidžiamas leidinys – žurnalas La Civiltà Cattolica (nuo 1850, jėzuitų), kiti svarbiausi leidiniai – Vatikano dienraštis L’Osservatore Romano (nuo 1861, italų, anglų, prancūzų, vokiečių kalba; lenkų kalba leidžiamas mėnraštis), Apaštalų Sosto oficialus leidinys Acta Apostolicae Sedis (nuo 1865; visi Romoje).
LIETUVIŲ pirmieji katalikiški periodiniai leidiniai buvo išleisti ne Lietuvoje. Tilžėje ėjo žurnalai Šviesa (1887–90, rengė Maskvoje studijavę lietuvių studentai ir katalikų kunigai; Lietuvoje ir Rusijoje platintas nelegaliai), Žemaičių ir Lietuvos apžvalga (1890–96), Tėvynės sargas (1896–1904), Kryžius ir laikraštis Iš gyvasties versmės (abu 1903–04). Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai leido laikraščius Valtis (1894–95, Plymouthas), Bostono lietuviškas laikraštis (1895, Bostonas), Bažnyčios tarnas (1901–04, Waterbury), Katalikas (1899–1917, Čikaga), Žvaigždė (1901–44, iš pradžių Niujorke, nuo 1909 Filadelfijoje; nuo 1923 žurnalas), Draugas (nuo 1909 Wilkes‑Barre, nuo 1912 Čikagoje).
Panaikinus lietuviškos spaudos draudimą laikraščiai ir žurnalai pradėti leisti Kaune, Vilniuje, Seinuose ir kitur. 1905 Kauno kunigų seminarijos rektorius prelatas A. Karosas įsteigė savaitraštį Nedėldienio skaitymas. Nuo 1907 vietoj jo pradėtas leisti savaitinis žurnalas Vienybė (ėjo 1907–15 ir 1918–33, iš pradžių leido Šv. Kazimiero draugija, nuo 1929 – Lietuvos katalikų sąjunga). Seinuose 1906–15 kunigų seminarijos dėstytojai leido savaitinį žurnalą Šaltinis, 1908–14 – mėnesinį žurnalą kunigams Vadovas, 1909–15 čia ėjo religinio turinio dvisavaitinis žurnalas Spindulys. A. Jakštas (Dambrauskas) 1907 Kaune įsteigė katalikams inteligentams skirtą literatūros, mokslo ir politikos mėnesinį žurnalą Draugija, kuris ėjo iki 1914 kartu su priedais jaunimui Ateitis ir pedagogams Mokytojas. Marijampolėje 1911–1914 ėjo žurnalas Žiburys, Kaune 1913–14 – dvisavaitinis dvasininkijos žurnalas Bažnytinė apžvalga, Vilniuje 1911–15 ir 1919 – krašto žmonėms kunigų leidžiamas laikraštis Aušra.
Nepriklausomoje Lietuvoje Lietuvos krikščionių demokratų partija leido dienraštį Laisvė (1919–23; 1923–36 vietoj jo – dienraštį Rytas), Vytauto Didžiojo universitetas leido religinius mokslinius žurnalus Logos (1921–38), Soter (1924–39), Lietuvių katalikų mokslo akademija – tęstinį leidinį Suvažiavimo darbai (1935–40). Ėjo kunigams skirti žurnalai – Ganytojas (1919–24), Tiesos kelias (1925–40, turėjo oficialų vyskupų skyrių); 1920–22 Žemaičių vyskupijos kurija leido jo priedą laikraštį Žemaičių vyskupijos kronika. Religinės organizacijos ir vienuolijos leido savo periodinius leidinius: jėzuitai – žurnalus Žvaigždė (1920–40) ir Misijos (1930–40), pranciškonai – Šv. Pranciškaus varpelis (1923–34), žurnalą Pranciškonų pasaulis (1935–40) ir savaitraštį Sursum Corda (1936–40), marijonai – žurnalą Šaltinis su priedais (1926–1940) ir laikraštį Šventųjų bendravimas (1930–34), kapucinai – ligoniams skirtą žurnalą Lurdas (1936–40). 20 a. 4 dešimtmetyje periodinius leidinius leido kai kurios vyskupijos ir parapijos. Ėjo katalikiškos orientacijos dienraštis XX amžius (1936–40), žurnalai inteligentams (Židinys 1924–40), moterims (Moteris 1920–24, Naujoji vaidilutė 1921–1940), jaunimui ir moksleiviams (Pavasaris 1912–14 ir 1920–40, Jaunimo vadas 1923–40, ir kiti), vaikams. Visą katalikų spaudą Lietuvoje 1919–40 koordinavo Katalikų veikimo centras; jis turėjo savo informacinę agentūrą, leido katalikišką savaitraštį Mūsų laikraštis (1928–40).
1940 Lietuvoje katalikų leidiniai buvo uždaryti (jų leidyba buvo draudžiama per visą sovietų okupaciją). Po II pasaulinio karo kai kurie leidiniai buvo atkurti ir leidžiami užsienyje, įkurti nauji leidiniai: mėnesinis laikraštis Žvaigždė (1943–67, iš pradžių Bostone, nuo 1949 Čikagoje), žurnalai Aidai (įkurtas 1944 Miunchene, 1949–91 Kennebunkporte ir Niujorke), Tėvynės sargas (1947–1991, iš pradžių Reutlingene, nuo 1950 Čikagoje ir kituose Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose), Laiškai lietuviams (1950–2000, Čikaga).
20 amžiaus 8 dešimtmetyje pasirodė katalikiški rezistenciniai leidiniai Lietuvos katalikų bažnyčios kronika (1972–89), žurnalai Aušra (1975–88), Dievas ir Tėvynė (1976–81), Rūpintojėlis (1977–90), Tiesos kelias (1977–81), Ateitis (1978–80).
Sąjūdžio veiklos pradžioje ir pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais pradėjo eiti nauji arba atkurti katalikų periodiniai leidiniai. 1989 pasirodė žurnalas Katalikų pasaulis (ėjo su pertraukomis iki 2004) ir žurnalas Caritas (nuo 1997 Artuma), 1990 atgaivintas žurnalas Logos, pradėtas leisti krikščioniškos minties laikraštis XXI amžius, 1991 – religijos ir kultūros žurnalas Naujasis židinys (1992 sujungtas su iš Jungtinių Amerikos Valstijų atkeltu žurnalu Aidai, eina pavadinimu Naujasis židinys-Aidai). Į Lietuvą buvo perkelti kai kurie užsienio šalyse leisti žurnalai: 1992 – Tėvynės sargas (ėjo iki 2000), 1993 – Šv. Pranciškaus varpelis (iki 1997) ir Šaltinis (iki 1998), 1994 – Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 1994 atkurtas žurnalas Saleziečių žinios (1927–40 ėjo Turine), 1999 – Soter. Nuo 1996 eina Lietuvos katalikų bažnyčios oficialus leidinys Bažnyčios žinios. 1998–2002 Vilniuje ėjo mėnraštis Sandora, nuo 1999 – jo priedas Lux, vėliau tapo savarankišku katalikų jaunimo žurnalu. Nuo 2002 eina jėzuitų žurnalas Laiškai bičiuliams. Savo laikraščius leidžia kai kurios vyskupijos ir parapijos.
2617