katalògo kortẽlė, bibliografinio įrašo laikmena – standartinė tarptautinio formato (12,5 × 7,5 cm) kortelė, kurios pagrindas yra dokumento bibliografinis aprašas (daugiausia pradmeninis). Kiti įrašo elementai: klasifikacijos indeksas (mokslo kryptis) ar dalykinė rubrika (dalyko, daikto, reiškinio pavadinimas), saugojimo šifras, turimų egzempliorių skaičius ir inventoriaus numeriai bei papildomų aprašų nuorodos.
Katalogo kortelė gali būti rankraštinė ir spausdintinė. Rankraštinė rašoma bibliotekiniu raštu ar mašinraščiu, spausdintinė leidžiama nuo 20 amžiaus pradžios tipografiškai (pradėta leisti Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso bibliotekoje). Nestandartinės (17 × 11 cm ir kitų dydžių) kortelės naudotos Europoje 19 amžiuje–20 amžiaus pradžioje ir vėliau, sudarant pagrindinio bibliotekos fondo ir atskirų kolekcijų katalogus bei informuojant apie naujus leidinius. Pagal kortelių kiekį ir bibliografinių įrašų sudėtingumą apskaičiuojamos katalogavimo normos.
Lietuvoje standartinės kortelės pradėtos naudoti 20 amžiaus 3–4 dešimtmečiais, o masiniu tiražu buvo leidžiamos nuo 1946, įdiegus centralizuotą katalogavimą. Nuo 20 amžiaus pabaigos išliekamąją vertę turinčios kortelės skenuojamos ir pervedamos į kompiuterinę sistemą.
1647