katalonai tautiniais drabužiais
katalònai (savivardis catalans), Europos tauta. Gyvena Ispanijoje (daugiau kaip 7,5 mln. žm., 2017), daugiausia Katalonijoje, Valensijoje, Balearų ir Pitiusų salose, t. p. Prancūzijoje, Italijoje, Andoroje (sudaro piliečių daugumą), Argentinoje, Brazilijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Meksikoje, Venesueloje, Kuboje. Iš viso yra daugiau kaip 8,5 mln. katalonų. Kaba katalonų kalba, daugelis dar ispanų kalba. Tikintieji – katalikai.
Gyvensena
Katalonai dirba pramonėje, žemės ūkio įmonėse. Tradiciniai dailieji amatai – stiklo ir keramikos dirbinių gamyba, kalinėjimas, drožyba, pynimas. Iki 20 a. katalonų valstiečių tradicinis būstas buvo dviaukštis iš akmenų sumūrytas namas su išorine galerija (masia), Valensijoje – vienaukštis namas aukštu dvišlaičiu nendrių stogu, pintomis ir moliu drėbtomis sienomis. Tradiciniai katalonų valgiai – sultinys su lakštiniais (eskudelja), bulvės su pupomis (kornadalja), Valensijoje – ryžiai su mėsa, žuvimi, daržovėmis (paelja). Katalonų simbolis – raudona arba violetinė vyrų kepurė (barretina) plačiu galu, atsuktu į priekį arba į šoną. Paplitusi vyrų ir moterų drabužių puošyba nėriniais. Tradiciniai moterų drabužiai ryškūs, spalvingi. Įvairių regionų katalonų drabužiai labai skiriasi. Katalonai išsaugojo folkloro elementų: šokių (sardana, bolangera), žaidimų, tradicinių švenčių.
katalonų namai (Gerona, Ispanija)
Katalonų pasaulio paveldas
Katalonų kastelas (žmonių piramidė) – nuo 2010 UNESCO pasaulio paveldo vertybė.
katalonų žmonių piramidė kastelas
Istorija
katalonų kalėdinė pliauska
Katalonų protėviams – Pirėnų pietryčiuose gyvenusioms iberų gentims – pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų įtaką darė keltai, finikiečiai, graikai, Romos imperijos laikotarpiu buvo romanizuoti. Nuo 8 a. po Kr. didelę įtaką darė frankai, ryšiai su Pietų Prancūzija. 18 a. pabaigoje dėl Ispanijos vykdomos centralizacijos politikos iš visuomenės gyvenimo buvo išstumta katalonų kalba. 19 a. viduryje ėmė stiprėti katalonų nacionalinis judėjimas, autonomijos siekiai.
2526