Katalonija

Katalònija (isp. Cataluña, katalonų k. Catalunya), istorinė ir autonominė sritis Ispanijos šiaurės rytuose, prie Viduržemio jūros. Šiaurėje ribojasi su Prancūzija ir Andora. Autonominė sritis apima Barselonos, Geronos, Léridos ir Tarragonos provincijas.

Katalonijos kraštovaizdis; Calella de Palafrugellis Costa Bravoje

Plotas 32 114 km². 7,76 mln. gyventojų (2021), daugiausia katalonai. 3/4 gyventojų kaba katalonų kalba. Centras ir didžiausias miestas – Barselona (1,64 mln. gyventojų, 2021; aglomeracijoje 4,90 mln. gyventojų). Barselonos aglomeracijai nepriklausantys didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Lérida (140,1), Tarragona (135,4), Reusas (106,1).

Paviršius daugiausia kalnuotas. Katalonijos šiaurinė dalis yra Pirėnų kalnuose (didžiausias aukštis 3143 m, Estatso viršūnė Prancūzijos pasienyje, į šiaurės vakarus nuo Andoros). Katalonijos pietinę dalį užima Katalonijos kalnai. Šiaurės rytuose yra siaura pajūrio žemuma, pietuose – Ebro upės slėnis ir delta. Jūros krantai (ilgis 580 km) šiaurėje daugiausia uolėti, yra nedidelių įlankų, pietuose – daugiausia akumuliaciniai, su smėlėtais paplūdimiais.

Klimatas subtropinis; sausio temperatūra 7–10 °C, liepos 23–25 °C; per metus iškrinta 400–1000 mm kritulių. Pirėnų kalnuose – vertikalusis klimato zoniškumas. Per Kataloniją teka Ebro (Katalonijos teritorijoje tik jo žemupys), Llobregato, Tero upės. Saugomos teritorijos užima per 20 % Katalonijos ploto. Aigüestorteso ir Estany de Sant Maurici nacionalinis parkas (Pirėnuose), Ebro deltos gamtos parkas (saugomos paukščių telkimosi vietos).

Katalonija – viena ekonomiškai stipriausių (nuo 19 a.) Ispanijos sričių. Ūkio pagrindas – daugiašakė pramonė (pagamina apie 25 % Ispanijos pramonės produkcijos). Automobilių (Seat, Nissan), lėktuvų, elektros mašinų gamyba, jūrų laivų statyba, naftos perdirbimas, metalo apdirbimo, tekstilės, chemijos, elektronikos, elektrotechnikos, popieriaus, poligrafijos, statybinių medžiagų, maisto (vyno, mėsos), avalynės pramonė. Katalonijoje daugiausia iš visų Ispanijos sričių pagaminama automobilių, chemijos, tekstilės pramonės gaminių, išleidžiama knygų. Pramonės įmonės daugiausia sutelktos Barselonoje ir jos aglomeracijai priklausančiuose miestuose. Apie 1/4 žemės ūkio naudmenų dirbtinai drėkinama. Daugiausia auginama vynmedžiai, alyvmedžiai, migdolai, lazdynai, citrinmedžiai, skiautėtalapiai fikusai, t. p. daržovės, gėlės, kviečiai, kukurūzai, ryžiai (daugiausia Ebro deltoje). Kamštinių ąžuolų plantacijos. Daugiausia veisiama kiaulės, naminiai paukščiai, t. p. galvijai, avys, ožkos. Turizmas (19 mln. turistų, 2017); pajūrio kurortai, poilsiavietės. Populiariausi tarptautinio turizmo ir poilsio regionai – Costa Brava, Costa Dorada; lankoma Barselona (joje yra keletas pasaulio paveldo vertybių). Balneologijos kurortai (karštosios mineralinės versmės), Pirėnuose – slidinėjimo centrai. Yra golfo laukų, lošimo namų.

Išilgai Katalonijos kranto eina automobilių magistralė, geležinkelis. Barselonos ir Tarragonos jūrų uostai. Daug jachtų uostų. Barselonos ir Geronos tarptautiniai oro uostai.

Istorija

Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje viena pirmųjų romėnų valdų Ispanijoje. Apie 470 Kataloniją nukariavo gotai ir alanai, 712 – maurai. 788 maurus išvijo frankų karalius Karolis Didysis ir prijungė Kataloniją prie savo valdų dalies – Ispanijos markos. Katalonijos grafai ilgainiui tapo nepriklausomi. 1137 Aragono karalystė prisijungė Kataloniją, vėliau ji tapo Ispanijos karalystės dalimi, bet iki 1714 išlaikė autonomiją, dažnai sukildavo (1640–59, 1694–97, 1808–13 skelbėsi esanti Prancūzijos karaliaus valda). 19 a. Katalonijoje plėtojosi judėjimas dėl kultūrinės autonomijos ir savivaldos. 1931, nuvertus Ispanijos karalių Alfonsą XIII, Katalonijai suteikta teisė išliekant Ispanijos respublikos dalimi turėti savo parlamentą ir prezidentą. Per 1936–39 Ispanijos pilietinį karą katalonai rėmė respubliką, 1939 laimėjus F. Franco Katalonijos autonomija panaikinta.

Po F. Franco mirties Ispanijos vyriausybė 1977 atkūrė Katalonijos autonomiją (nuo 1979 veikia vienų rūmų parlamentas ir vykdomosios valdžios institucija – Generalitetas). 21 a. pradžioje Katalonija aktyviai siekia nepriklausomybės; 2015 vietos rinkimus laimėjo nepriklausomybininkai. Per 2017 10 01 referendumą Katalonijos gyventojų dauguma buvo už nepriklausomybę (pasak rengėjų, dalyvavo 43 % Katalonijos rinkėjų ir 90 % jų balsavo už), bet Ispanijos centrinė vyriausybė ir teismai referendumą pripažino prieštaraujančiu konstitucijai. Ispanijos policijai bandant patekti į balsavimo vietas sužeista daugiau kaip 700 žmonių.

2017 10 27 Katalonijos parlamentas balsavo už nepriklausomybės deklaracijos paskelbimą. Ispanijos vyriausybė įvedė tiesioginį Katalonijos regiono valdymą, nušalinta Katalonijos vyriausybė, paleistas parlamentas (išankstiniai parlamento rinkimai įvyko 2017 12 21). Buvęs Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemontʼas ir penki vyriausybės nariai išvyko iš Ispanijos, kiti 9 ministrai įkalinti pateikus įvairius kaltinimus. 2018 05 15 Katalonijos prezidentu išrinktas Quimas Torra (prieš tai Ispanijos vyriausybė atmetė tris kitus kandidatus). Ispanijos Aukščiausiajam Teismui uždraudus Quimui Torrai eiti prezidento pareigas, nuo 2020 09 28 Katalonijos prezidento pareigas eina Pere Aragonèsas.

2271