katapultãvimas (aviacijoje, kosmonautikoje), žmonių arba krovinių išsviedimas iš orlaivio, erdvėlaivio, nuleidžiamojo aparato. Katapultuojama, kai neįmanoma tęsti skrydžio ar nutūpti, paprastai įvykus avarijai, t. p. nuleidžiant astronautus arba prietaisus. Katapultavimas būna asmeninis, kai atsiskiria katapultuojamasis krėslas, ir bendrasis, kai atsiskiria visa kabina. Kroviniai išmetami katapultuojamuoju konteineriu.
Katapultavimo metu naudojamos 4 rūšių katapultavimo sistemos: valdomoji (lėktuvo pilotas ar kitas įgulos narys ją panaudoja pradėdamas visų kitų įgulos narių katapultavimą), valdomoji pasirenkamoji (leidžia perduoti įgulos katapultavimo komandą ir automatiškai katapultuoti visus jos narius), savarankiškoji (veikia nepriklausomai nuo kitų lėktuve esančių katapultavimo sistemų) ir nuoseklioji (katapultuoja lėktuvo įgulos narius vieną po kito ir tarp išmetimų užtikrina saugų laiko tarpą, kad neįvyktų susidūrimų). Dažniausiai katapultuojama aukštyn; žemyn katapultuojama, kai lėktuvai skraido aukštai, į šonus – iš sraigtasparnių, kurie prieš katapultavimą nenumeta orsraigčio menčių. Katapulta paprastai metama priešinga mašinos judėjimui kryptimi į viršų, 15–30° kampu vertikalės atžvilgiu. Jos varytuvai – sprogdinys arba raketinis kietojo kuro variklis. Žmogų katapultavimo metu veikia perkrovos, kurios per 0,1 s padidėja iki 20 kartų.
Jungtinių Amerikos Valstijų karinių oro pajėgų mokomojo naikintuvo Albatros L-39 kabina su katapultuojamuoju krėslu
Pradėtas naudoti II pasaulinio karo metu Vokietijoje.