kataraktà (cataracta < gr. katarrhaktēs – krioklys; manyta, kad ant lęšiuko nuteka smegenų skystis), akių liga, kai lęšiukas praranda skaidrumą, formuojasi drumstis. Simptomai: vaizdo iškraipymas, dvejinimasis, sumažėjęs ryškumas, šviesos išsisklaidymas apie matomą šviesos šaltinį, pablogėję spalvų juslė ir kontrasto jautrumas. Simptomų įvairovė priklauso nuo kataraktos rūšies ir drumsties intensyvumo. Katarakta gali būti įgimta (genetiškai paveldima, dėl vaisiaus infekcijų ar vystymosi sutrikimų) arba įgyta (dažniausiai – senatvinė, rečiau – dėl kitų ligų), gali atsirasti sergant cukriniu diabetu, galaktozemija, odos ir kitomis ligomis, dėl akių ligų (lėtinio iridociklito, tinklainės vaskulito ir kita), po tinklainės atšokos operacijų, dėl akies traumos, apsinuodijus, gydantis tam tikrais vaistais. Pagal drumsties pobūdį ir apimtį katarakta gali būti branduolinė, subkapsulinė ir kapsulinė. Gydoma operacija, kai lęšiuko drumstis blogina regą – drumstas lęšiukas pašalinamas, vietoj jo dažniausiai įstatomas dirbtinis lęšis. Vaikų katarkta operuojama labai anksti, nes uždelsus gali būti neefektyvi. Konservatyvus gydymas neefektyvus.
2146