katãras (catarrhus < gr. katarrhoos – tekėjimas), gleivinės uždegimas. Dar vadinamas katariniu uždegimu. Jį dažniausia sukelia virusai ar bakterijos, cheminės medžiagos, alergenai, autoantikūnai. Uždegimo pažeista gleivinė parausta, paburksta, iš jos sunkiasi eksudatas – vandeningas skystis su gleivėmis ir nusilupusiomis epitelio ląstelėmis. Dažniausiai pasitaiko viršutinių kvėpavimo takų – nosies (sloga), gerklės (tracheitas), priedinių nosies ančių (sinusitas), bronchų (bronchitas) kataras, taip pat tonzilių (tonzilitas), skrandžio (gastritas), plonosios (enteritas) ar storosios (kolitas) žarnų, kirmėlinės ataugos (apendicitas), šlapimo pūslės (cistitas) katarinis uždegimas.
-gleivinės uždegimas; -katarinis uždegimas; -catarrhus