kãtarsis (gr. katharsis – apvalymas), estetinis, moralinis, taip pat medicininis ir psichologinis ap(si)valymas. Pitagorininkai, Platonas, Aristotelis ir Plotinas katarsį siejo su žmogaus pajautų galia ir dvasinio tobulumo ugdymu; katarsį patirti padeda teatras, šokis, muzika. Aristotelis katarsį laikė malonumo išgyvenimu, be kurio negali būti sukilninta emocijos ir jausmai; tai tobulėjimo būdas išgyvenant pakilumą, baimę, entuziazmą ir užuojautą. Klasicizmo laikotarpiu diskutuota dėl katarsio sampratos neapibrėžtumo. Ilgainiui susiklostė kelios interpretacijos kryptys. Vienos jų šalininkai teigia, kad katarsis yra malonumo pajauta išgyvenant tragedijose rodomą šiurpą ir sielvartą; tragedijos suvokimas sukelia palengvėjimo pajautą. Ši, manoma, dėl tragedijos sukeltų baimės ir atjautos išgyvenimų apvalanti žmogų nuo neapykantos, pykčio, godulio ir garbėtroškos emocijų, skatinanti žiūrovą pozityviai veiklai, apvalydama jo sielą nuo nejautrumo, blogų aistrų bei troškimų, padedanti išvengti nelaimių. Kita katarsio interpretacija remiasi nuostata, kad meno kūrinio suvokime nėra pagrindo įžvelgti dorovinio poveikio; katarsį reikia traktuoti tik kaip estetinį malonumą. 19–20 amžiuje susiklosčiusios krypties šalininkai iškėlė katarsio efekto reikšmę ne tik mene. Katarsio traktuotė nutolo nuo antikinės tradicijos. Pradėta tirti katarsio estetinę bei terapinę reikšmę ir psichologinę, antropologinę prasmę; buvo siekiama katarsį susieti su meno paskirtimi, jo šakų specifika, funkcijų tarpusavio sąveika. Kultūros pokyčiai ir sudėtingėjantis žmogaus dvasinis pasaulis, jo elgesys su aplinka turėjo įtakos naujam katarsio suvokimui klostytis. Diskutuojama, kaip katarsis susijęs su agresija, žiaurumu ir kita destruktyvia veikla. Aptarinėjama apsivalymas nuo susvetimėjimo, t. p. nesupratimo, nesaugumo, įvairių fobijų įveika ir pažinimo džiaugsmas, atsipalaidavimas nuo psichinės įtampos, streso, depresijos ir daugelio kitų problemų (tarp jų problemos, kurias iškėlė B. Brechto teatro teorija, t. p. psichoanalitinio, psichoterapinio ugdymo, muzikos bei dailės terapijos, meno psichologijos, ekstrasensorikos, medijos, vidinio emocinio atpildo, psichologinės reabilitacijos ir kitos problemos).
L: Šiuolaikinės meninio ugdymo koncepcijos / sud. V. Matonis Vilnius 2000; Dailė kaip terapija / sud. T. Dalley Vilnius 2004; H. Zumkley Aggression und Katharsis Göttingen 1978; M. Schenk Medienwirkungsforschung Tübingen 1987.
384