katastròfų teòrija, hipotezė, kad Žemės geologijos ir gyvybės istorijoje ilgas, palyginti ramias epochas pakeisdavę trumpi katastrofų laikotarpiai. Katastrofų teoriją sukūrė 19 a. pradžioje G. Cuvier (Prancūzija), stebėdamas Žemės sluoksniuose esančių anksčiau egzistavusių gyvybės formų seką. Jis teigė, kad rūšys nekintamos ir tarp įvairių gyvūnų organizacijos tipų nėra pereinamųjų formų. Pagal G. Cuvier, po kiekvienos katastrofos regioną apgyvendavo gretimų sričių rūšys ir taip susidarydavo įspūdis, kad vyksta organizmų kaita. Katastrofų teoriją paneigė evoliucijos teorija.
2544