Katýčiai, miestelis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, 12 km į pietryčius nuo Žemaičių Naumiesčio, abipus Šyšos upės; seniūnijos ir evangelikų liuteronų parapijos centras. 395 gyventojai (2021). Plentai į Žemaičių Naumiestį, Rukus. Evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1734, restauruota 1994). Paštas, medicinos punktas, pagrindinė mokykla ( 1949–67 septynmetė, aštuonmetė, 1967–2001 vidurinė), biblioteka (1947). Į vakarus nuo Katyčių yra 17–18 a. karinių įtvirtinimų pylimas.
Katyčių herbas
Istorija
1451–85 minimas Katyčių kaimas. 1533 pagal Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Prūsijos kunigaikštystės susitarimą kaimo žemės buvo prijungtos prie Prūsijos kunigaikštystės. 1555–1923 vokiečių dokumentuose Katyčiai vadinami Coadjuthen, Koadjuten. 1573 buvo pilis. 16 a. pabaigoje buvo evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta iki 1574), vykdavo turgūs.
18 a. pradžioje ir 19 a. pirmoje pusėje nuo maro ir choleros išmirė dauguma miestelio gyventojų; į jų vietą atkelti vokiečių kolonistai (1905 lietuviai sudarė 30,4 % Katyčių gyventojų). 1734 pastatyta nauja bažnyčia. 18 a. pabaigoje įsteigta parapinė mokykla. 1817 miestelis sudegė. Nuo 1891 Katyčiuose prekiauta lietuviškomis knygomis, 1911 įkurta lietuvių jaunimo kultūros draugija Vainikas (turėjo 145 narius, biblioteką). 1915–19 čia kunigavo V. Gaigalaitis. Nepriklausomybės metais veikė draugija Santara, Katyčių giedotojų draugija. Katyčiai buvo valsčiaus (nuo 1923) centras, apie 1926 pastatytas vandens malūnas. Sovietų okupacijos metais Katyčiai buvo apylinkės (1950–77) centras, paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Katyčių bažnyčia sovietų valdžios 1955 nacionalizuota, paversta kultūros namais, 1991 tikinčiųjų bendruomenė ją atgavo. 2011 patvirtintas Katyčių herbas. 1905 buvo 882 gyventojai (iš jų 263 lietuviai), 1925 – 936, 1959 – 638, 1970 – 651, 1979 – 674, 1989 – 717, 2001 – 737, 2011 – 526 gyventojai.
Katyčiai
972