Katỹnė (Katyn′), vietovė Rusijoje prie Dniepro, 20 km į vakarus nuo Smolensko. 1940 04–05 netoli Katynės esančiame miške J. Stalino ir Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto politinio biuro nutarimu nužudyta apie 4400 belaisvių lenkų karininkų iš Kozelsko lagerio.
Masinius kapus per SSRS–Vokietijos karą aptiko vokiečiai (paskelbė 1943 04 13). SSRS, žudynėmis apkaltinusi Vokietiją, 04 25 nutraukė diplomatinius santykius su emigracine Lenkijos vyriausybe, kuri kreipėsi į Raudonąjį Kryžių prašydama ištirti nusikaltimą. SSRS prieštaraujant Raudonasis Kryžius negalėjo pasiųsti savo komisijos į Katynę. Vokietijos sukviesta tarptautinė komisija nustatė, kad nusikaltimas įvykdytas ne vėliau kaip 1940 05, t. y. iki SSRS–Vokietijos karo pradžios, todėl jį galėjo įvykdyti tik SSRS.
Katynės apylinkes užėmus SSRS kariuomenei, 1944 01 SSRS sudaryta speciali komisija paskelbė, kad žudynes įvykdė vokiečiai. Ši sovietinė versija buvo įtraukta į Niurnbergo proceso kaltinamąjį aktą. Jungtinės Amerikos Valstijos ir Didžioji Britanija, nors apie Katynę žinojo dar 1943, dėl politinių priežasčių neparėmė Lenkijos emigracinės vyriausybės pastangų paskelbti tikruosius kaltininkus.
1951, Šaltojo karo laikotarpiu, Jungtinių Amerikos Valstijų Senatas sudarė specialią komisiją, kuri 1952 patvirtino SSRS atsakomybę. Lenkijos komunistinė vadovybė iki 1956 rėmė sovietinę versiją, vėliau vengė oficialiai reikšti nuomonę. Žlugus Lenkijos komunistiniam režimui, SSRS 1990 04 oficialiai patvirtino, kad NKVD nužudė keliolika tūkstančių Lenkijos karininkų (Katynėje, Charkove ir Tverėje); 1990 11 tyrimą pradėjo SSRS Vyriausioji karinė prokuratūra. 1992 Rusijos prezidentas B. Jelcinas perdavė Lenkijos prezidentui L. Wałęsai dokumentus, tarp jų Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) politinio biuro nutarimą sušaudyti 14 700 belaisvių iš Kozelsko, Starobelsko ir Ostaškovo stovyklų bei 11 000 kitų lenkų kalinių, tarp jų – kilusių iš Lietuvos (Vilniaus krašto). 2000 Katynėje atidarytos nužudytų karininkų kapinės. Skrisdami į Katynės metinių minėjimą 2010 04 10 lėktuvo katastrofoje žuvo Lenkijos prezidentas L. Kaczyńskis ir kiti delegacijos nariai.
lenkų karininkų kapinės Katynėje
L: J. Łojek Dzieje sprawy Katynia Białystok 1989; J. K. Zawodny Katyń Lublin–Paryż 1989; Zbrodnia Katyńska. Droga do prawdy: Historia, archeologia, kryminalistyka, polityka, prawo Warszawa 1992.