Kaukãzo klimai, rištiniai kilimai, nuo seniausių laikų audžiami Kaukaze. Jiems būdinga griežta geometrinė stilizacija (išilginėje ašyje įkomponuojami 3–5 dideli daugiakampiai, apsupti smulkesniais meandro, kryžiukų, indiškųjų palmečių, zigzagų raštais), prislopintų tonų rudai raudoni, mėlyni, žali, balsvi fonai, išilgintas formatas.
širvanas (vilna, 1850–1900, Şirvanas Azerbaidžane)
Kaukazo kilimams įtakos turėjo persų kilimai (ypač Azerbaidžano kilimams), mongolų kilimai (daugiausia Armėnijos, Šiaurės Kaukazo kilimams), turkų kilimai. Kaukazo kilimai rišami Azerbaidžane (pagal kompozicijos pobūdį ir gamybos vietą yra: akstafa, baku, kazachas, kuba, lenkoranas, sumakas, širvanas, kiti), Armėnijoje (karabachas, sevanas, kiti), Dagestane (avaras, dagestanas, derbentas, kiti), Sakartvele (kazachų įvairios atmainos). Rišami iš avių ir ožkų vilnos turkiškuoju (ghiordes) mazgu. Kaukaze paplitę ir lygaus paviršiaus staklėmis austi kilimai, pasižymintys skersadryžiu, išilgadryžiu ar įstrižų juostų raštu, geometriniais motyvais, ryškiomis spalvomis. Vieni vertingiausių Kaukazo kilimų – 15–17 amžiaus Armėnijos kilimai su stilizuotu drakonų ornamentu.
sumako technika išaustas dvigubas balno krepšys (vilna, ožkų (?) gaurai, apie 1800–25, Azerbaidžanas arba Šiaurės rytų Iranas, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
L: N. Abdullaeva Kovrovoe iskusstvo Azerbajdžana Baku 1971; M. Kazarjan Armjanskie kovry Moskva 1985; Great Carpets of the World London 1996.
2972