kaulãvaisis, sultingas arba pusiau sausas vaisius. Turi 3 apyvaisio sluoksnius: ploną paviršinį sluoksnį egzokarpį (luobelę), sultingąjį ar nesultingąjį mezokarpį (minkštimą) ir kietą, iš sklerenchiminio audinio sudarytą endokarpį (kauliuką). Iš vieno vaislapėlio išsivystę apokarpiniai kaulavaisiai būdingi erškėtinių (Rosaceae) šeimos slyvinių (Prunoideae) pošeimo augalams: slyvoms, vyšnioms, ievoms, persikams. Iš kelių vaislapėlių susidarę cenokarpiniai kaulavaisiai būna vienasėkliai (putino) arba daugiasėkliai (šeivamedžio). Pagal dydį ir minkštimo pobūdį kaulavaisiai skirstomi į miltinguosius (žilakrūmio), nesultinguosius (migdolo), sultinguosius (slyvos), uoginius (avietės). Kartais kaulavaisiai sudaro sutelktinius vaisius (gervuogės, avietės). Endokarpis sėklą saugo nuo nepalankių aplinkos veiksnių.
persiko kaulavaisis
849