káulų čiulpa (medulla ossium), organas, esantis žmogaus ir stuburinių gyvūnų kaulų viduje. Sudaro apie 5 % suaugusio žmogaus kūno masės. Skiriami raudonieji ir geltonieji kaulų čiulpai. Raudonieji kaulų čiulpai – universalus kraujodaros (hemopoezės) organas, esantis kaulų akytosios medžiagos ertmėse. Yra rausvos spalvos, pusiau skystos konsistencijos. Jų stromą sudaro retikulinis audinys, parenchimą – visų kraujo forminių elementų pirmtakai ir iš jų besiformuojantys eritrocitai, neutrofilai, eozinofilai, bazofilai, monocitai, limfocitai, trombocitai. Susiformavę forminiai elementai patenka į gausius sinusoidinius kapiliarus, iš ten į kraujotaką. Raudonuosiuose kaulų čiulpuose yra kraujodaros ir mezenchiminių kamieninių ląstelių. Geltonieji kaulų čiulpai yra ilgųjų kaulų diafizių ertmėse. Juose vyrauja riebalinės ląstelės, todėl yra gelsvos spalvos. Nukraujavus ar apsinuodijus juose gali atsirasti kraujodaros židinių. Raudonųjų ir geltonųjų kaulų čiulpų kiekybinis santykis nėra pastovus, jį lemia organizmo fiziologinė būklė, amžius (iki 4–5 metų visi kaulų čiulpai yra raudonieji, maždaug iki 20 metų ilgųjų kaulų diafizėse raudonieji pakeičiami geltonaisiais). Senatvėje kaulų čiulpai degeneruoja, tampa pilki ir drebučių konsistencijos (drebutiniai kaulų čiulpai).
2064