kauniškių tarmė

kaunškių tarm, lietuvių kalbos vakarų aukštaičių tarmės pietinė dalis. Šia tarme šnekama Garliavos, Griškabūdžio, Jiezno, Jurbarko, Kalvarijos, Kudirkos Naumiesčio, Marijampolės, Pagėgių, Prienų, Šakių, Vadžgirio, Vilkaviškio apylinkėse (aukštaičių tarmė, žemėlapis). Kauniškių tarmė geriausiai iš kitų tarmių išlaikiusi nekirčiuotų ilgųjų balsių kiekybę, neatitraukia kirčio, visa fonetine sistema ir gramatine sandara artimiausia bendrinei lietuvių kalbai. Skirtumų nedaug. Garliavos, Jiezno, Prienų, Marijampolės, Kalvarijos apylinkėse ilginami tvirtapradžių mišriųjų dvigarsių pirmieji dėmenys i ir u (dýrba ‘dirba’, krmis ‘kurmis’). Prieš žodžio pradžios užpakalinius balsius neretai pridedamas v (vóras ‘oras’, vúoga ‘uoga’, vuvas ‘urvas’). Griškabūdžio, Jurbarko, Kudirkos Naumiesčio apylinkėse žodžio pradžios v dažnai visai netariamas (óras ‘voras’, ókietis / okietỹs ‘vokietis’). Jurbarko apylinkėse vietoj nekirčiuotų galūnių o, ė tariama a, e (mãta ‘mato’, žẽmes ‘žemės’), Veliuonos apylinkėse – u, i (mãtu, žẽmis). Veiksmažodžių bendratys su -enti, -inti ir iš jų padarytos formos daugiausia tariamos be n (gyvęti ‘gyventi’, skùbįk ‘skubink’). Griškabūdžio, Jurbarko, Pagėgių, Šakių apylinkėse vartojama veiksmažodžių dviskaita (mùdu nẽšava ‘mes abu nešame’, jùdu nẽšėta ‘jūs abu nešėte’). Kauniškių tarmė turi jai būdingų žodžių (avžė ‘laumžirgis’, bùrė ‘kankorėžis’, laivórykštė ‘vaivorykštė’, rkė ‘javų guba’, svambùs / svarbùs ‘sunkus’), skolinių iš vokiečių kalbos (skūnià ‘kluonas’, stubà ‘troba’, viñdas / vindẽlis ‘verpiamasis ratelis’). Kauniškių tarmė skiriama pagal 1965 pradėtą vartoti lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją. Pagal K. Jauniaus ir A. Salio klasifikaciją į dabartinį tarmės plotą įeina visi pietiniai vakarų aukštaičiai (kapsai, zanavykai), veliuoniškiai, dalis šiaurinių vakarų aukštaičių (Jurbarkas, Pagėgiai, Vadžgirys), dalis pietinių vidurio aukštaičių (priedzūkis). Tarmę tyrė A. Bezzenbergeris, W. Fenzlau (Klaipėdos krašto aukštaičius), E. Grinaveckienė (Jurbarko šnektas), J. Senkus (kapsus ir zanavykus).

L: Lietuvių kalbos atlasas 3 t. Vilnius 1977–91; A. Salys Raštai t. 4 Roma 1992; Z. Zinkevičius Lietuvių kalbos dialektologija Vilnius ²1994; Ž. Markevičienė Aukštaičių tarmių tekstai d. 2 Vilnius 2001; Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija / sud. R. Bacevičiūtė, A. Ivanauskienė, A. Leskauskaitė, E. Trumpa Vilnius 2004; Vakarų aukštaičiai kauniškiai ir Klaipėdos krašto aukštaičiai / sud. R. Bacevičiūtė, D. Mikulėnienė, V. Salienė Vilnius 2005.

303