Kauno apskritis

Kaũno apskrits yra Lietuvos vidurinėje dalyje. Šiaurėje ribojasi su Šiaulių apskritimi ir Panevėžio apskritimi, rytuose – su Vilniaus apskritimi, pietuose – su Alytaus apskritimi, vakaruose – su Marijampolės apskritimi ir Tauragės apskritimi. Plotas 8086 km² (12,4 % Lietuvos ploto). 569 571 gyventojas (2021; 20 % Lietuvos gyventojų). Centras – Kaunas.

Apskričiai priklauso 8 savivaldybės: Kauno miesto savivaldybė, Birštono savivaldybė, Jonavos rajono savivaldybė, Kaišiadorių rajono savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė, Kėdainių rajono savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė ir Raseinių rajono savivaldybė. 14 miestų, 2657 kaimo gyvenamosios vietovės. 80,8 % apskrities gyventojų yra katalikai, 2,0 % – stačiatikiai, 0,7 % – sentikiai, 0,2 % – evangelikai liuteronai, 0,1 % – evangelikai reformatai. Miesto gyventojų 72 %. Gyventojų vidutinis tankis 70 žm./km². Tankiausiai apgyventa Kauno miesto savivaldybė, rečiausiai – Raseinių rajono savivaldybė. Apskrities didžioji dalis yra Lietuvos Vidurio žemumoje. Šiaurės vakarinis pakraštys yra Žemaičių aukštumoje, šiaurinis – Nevėžio žemumoje, pietrytinis – Dzūkų aukštumoje, rytinis – Užnemunės žemumoje. Apskrities vidurine dalimi tęsiasi Vilkijos, pietvakarine – Šilavoto ir Veiverių kalvagūbriai. Didžiausias aukštis – 257,32 m, Gedanonių kalnas (per jį eina Kauno apskrities ir Vilniaus apskrities riba).

Kauno apskrities herbas

Vidaus vandenys užima 3,3 % Kauno apskrities ploto. Didžiausios upės – Nemunas, Neris, Nevėžis, Dubysa, Jiesia. 16 valstybinės reikšmės ežerų, didžiausi – Kalvių, Žaslių, Jiezno, Prienlaukio; 82 valstybinės reikšmės tvenkiniai, didžiausi – Kauno marios, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, Angirių, Labūnavos tvenkiniai. Miškingumas 28,1 % (miškingiausia yra Jonavos rajono savivaldybės, mažiausiai miškinga – Raseinių rajono savivaldybės teritorijos); didžiausi yra Būdų, Zapyškio miškai, Prienų šilas. Ežerėlio, Palios, Didžiojo Raisto, Novaraisčio pelkės.

Saugomos teritorijos: Aukštadvario regioninis parkas, Dubysos regioninis parkas, Kauno marių regioninis parkas, Krekenavos regioninis parkas, Nemuno kilpų regioninis parkas, Panemunių regioninis parkas, Tytuvėnų regioninis parkas; valstybiniai draustiniai: 4 botaniniai, 4 botaniniai zoologiniai, 2 entomologiniai, 5 geomorfologiniai, 3 hidrografiniai, 3 ichtiologiniai, 9 kraštovaizdžio, ornitologinis, pedologinis, telmologinis, zoologinis. Dubravos rezervatinė apyrubė.

Apskrityje pagaminama 20,3 % Lietuvos pramonės produkcijos: baldai, verpalai, audiniai, vaistai, mėsa, pienas, miltai, kombinuotieji pašarai, mineralinės trąšos, sieros ir fosforo rūgštis, konservuoti produktai, vinys, statybinės plytos, padarinė mediena, durpės, popierius, degtinė, likerio gaminiai, alus ir gaivieji gėrimai, mineralinis vanduo. Kauno laisvoji ekonominė zona. Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė, Kauno termofikacinė elektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, Pasrėvio, Kruosto ir Jundėkiškių hidroelektrinės. Eksportuojama daugiausia tekstilės gaminiai, drabužiai, kailiai, elektros mašinos, mediena ir medienos gaminiai, baldai. Žemės ūkio naudmenos užima 56,6 % (daugiausia Kėdainių ir Raseinių rajono savivaldybių teritorijose), miškai – 28,1 %, vandenys ir kita žemė – 9,1 %. Didžioji dalis žemės yra privati, nuosavybė atkurta 75,3 % viso ploto. Žemės ūkis specializuojasi ir plėtoja augalininkystę, gyvulininkystę, sodininkystę, žemdirbystę. Intensyviausia žemės ūkio produktų gamyba yra Kėdainių rajono savivaldybėje. Žuvininkystės didžiausi ūkiai – Išlaužo ir Paupio. Birštono kurortas.

Kauno apskrities žemėlapis

Per Kauno apskritį eina Via Baltica ir Vilniaus–Klaipėdos automobilių magistralės, Talino (Estija)–Rygos (Latvija)–Kauno–Varšuvos (Lenkija), Kijevo (Ukraina)–Minsko (Baltarusija)–Vilniaus–Kauno–Klaipėdos, Kauno–Karaliaučiaus (Rusijos Federacija) geležinkeliai. Tarptautinis oro uostas Karmėlavoje.

Istorija

1495 (minima)–1950 buvo Lietuvos centre. Centras – Kaunas. Plotas 1897 – apie 3800, 1914 – 4029, 1917 – 1635, 1923 – 2652, 1930 – 2681, 1938 – 2610, 1949 – 1781 km². 1897 (be Kauno) buvo apie 140 900, 1914 – apie 204 900, 1923 – 98 918, 1937 – 121 901; 1917 (su Kaunu) – 62 311 gyventojų. Iki 1564–66 reformos Kauno apskritis buvo nepastovus administracinis teritorinis vienetas; reformos metu nustatytos ribos, apskritis buvo abiejose Nemuno pusėse, iki Prūsijos sienos. Iki 1795 priklausė Trakų vaivadijai, 1795–96 ir 1801–43 – Vilniaus, 1796–1801 – Lietuvos, 1843–1915 – Kauno gubernijai (Užnemunės dalis 1795–1918 Kauno apskričiai nepriklausė), 1915–18 – Oberosto Lietuvos sričiai (1915–17 buvo tik Kauno miesto, 1917–18 Kauno miesto ir krašto apskritis), 1919–40 – nepriklausomai Lietuvai, nuo 1940 – LSSR. 1941–44 įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Kauno krašto apygardą. 1919 buvo 12, 1924 – 16, 1933 – 15, 1949 – 10 valsčių (lentelė). 1946 Kruonio ir Rumšiškių valsčiai perduoti Kaišiadorių apskričiai, Pakuonio valsčius – Prienų apskričiai, 1947 Veliuonos valsčius – Jurbarko apskričiai, 1948 Babtų, Čekiškės, Seredžiaus, Vilkijos valsčiai – Vilkijos apskričiai. 1949 apskrityje buvo 1 respublikinio pavaldumo miestas (Kaunas) ir 1 apskrities pavaldumo miestas (Jonava), 2 miesto tipo gyvenvietės (Kačerginė, Kulautuva), 98 apylinkės. 1950 06 20 Kauno apskritis pertvarkyta į Panemunės rajoną ir Vilijampolės rajoną; dalis apskrities teritorijos perduota Jonavos ir Kazlų Rūdos rajonams. 1996 Kauno apskritis atkurta iš Kauno ir Birštono miestų, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų ir Raseinių rajonų savivaldybių. 2003 patvirtintas Kauno apskrities herbas.

2010 07 01 panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.

1