Kaũno arkivyskupijà, Lietuvos Katalikų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas.
Struktūra ir organizacijos
Priklauso Kauno bažnytinei provincijai. Plotas apie 8750 km2, apie 370 000 katalikų. Suskirstyta į 7 dekanatus (Jonavos, Jurbarko, Kauno I, Kauno II, Kėdainių, Raseinių, Ukmergės), 92 parapijos, turi 7 rektoratus, yra 92 parapinės, 21 neparapinė bažnyčia, dirba 106 kunigai, 24 kunigai vienuoliai, 1 diakonas, 4 nuolatiniai diakonai (2019). Kaune veikia kurijai pavaldžios įstaigos – Katechetikos, Jaunimo, Šeimos, Evangelizacijos centrai, Caritas organizacija, Ekonomo tarnyba, Kredito unija, Katalikų interneto tarnyba, arkivyskupijos muziejus ir kitos; katalikų švietimo ir ugdymo istaigos – Kauno kunigų seminarija, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas, Religijos studijų kolegija. Sielovados darbą atlieka jėzuitai, kapucinai, mažesnieji broliai, marijonai, saleziečiai, kazimierietės, benediktinės, basosios karmelitės, salezietės, Eucharistinio Jėzaus seserų, vargdienių seserys ir kitų kongregacijų vienuolės.
Kauno arkivyskupijos žemėlapis
Istorija
Kauno arkivyskupija įsteigta 1926 įkūrus Lietuvos bažnytinę provinciją (popiežiaus Pijaus XI bulė Lituanorum gente) ir padalijus Žemaičių vyskupiją. Arkivyskupijai buvo priskirti Joniškio, Kauno, Kėdainių, Krakių, Raseinių, Šiaulių, Šiluvos, Ukmergės, Veliuonos ir Žeimių dekanatai, priklausė apie 430 000 katalikų. 1997 nuo Kauno arkivyskupijos atskirta šiaurinė dalis (41 parapija Joniškio, Šiaulių, Kelmės ir Radviliškio rj. savivaldybėse) ir įsteigta Šiaulių vyskupija. Įsteigus Kauno arkivyskupiją (pirmasis arkivyskupas J. Skvireckas) buvo sukurta administracinė struktūra, organizuotas įvairių bažnytinių tarnybų darbas. Ypač rūpintasi kunigų seminarijos ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto reikalais.
1934 Kaune surengtas Pirmasis tautinis eucharistijos kongresas, įvyko pirmasis arkivyskupijos sinodas, kuriame nustatytos kunigų pareigos, sakramentų teikimo kanoninės normos, bažnytinių materialinių vertybių administravimo tvarka, peržiūrėtos kitos bažnytinio gyvenimo sritys. Veikė katalikų draugijos ir organizacijos, jų veiklą nuo 1919 koordinavo Katalikų veikimo centras. Daugelis krikščioniškųjų organizacijų leido laikraščius, turėjo bibliotekas, būstines ar nuosavus namus, kai kurios – chorą ar orkestrą. 1921–40 veikė naujienų agentūra Katalikų spaudos biuras, buvo leidžiami katalikų leidiniai, religinių organizacijų apyskaitos, biuleteniai ir kiti leidiniai.
Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika
1940 Kauno arkivyskupijos teritorijoje gyveno apie 500 000 katalikų, buvo 91 parapija, daugiau kaip 30 filijų, 34 oratorijai, 84 koplyčios, dirbo 317 kunigų. 1940 SSRS okupavus Lietuvą buvo apribota ar sustabdyta bažnytinių institucijų veikla, uždarytos religinės organizacijos ir draugijos, nacionalizuotas jų turtas, mokyklose uždrausta dėstyti tikybą. Prieš kunigus imtasi represijų. Daugelis suvaržymų išliko ir per II pasaulinį karą. Jo metu arkivyskupas J. Skvireckas atsisakė agituoti jaunimą stoti į vermachtą. 47 Kauno arkivyskupijos kunigai 1941–42 slapstė žydus. Karo metais žuvo 6, 1944 į Vakarus pasitraukė 75, 1945–51 buvo suimti ir nuteisti 58 Kauno arkivyskupijos kunigai. 1944 SSRS vėl okupavus Lietuvą liko 6 dekanatai; nacionalizuotos ir uždarytos 23 bažnyčios, klebonijos, prieglaudos ir kiti gyvenamieji namai, oratorijai ir koplyčios, panaikintos kai kurios parapijos. Apribotos kunigų teisės net ir sielovadoje. Sovietų valdžia neleido Kauno arkivyskupijos valdyti vyskupams.
1966 Kauno arkivyskupijos kunigai pradėjo rinktis į slaptus susirinkimus, rūpintis informacijos perdavimu į užsienį, rašyti peticijas sovietų valdžiai, nuo 1972 dalyvauti Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos leidime. Kaune pogrindžio darbą rėmė Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija. Kauno arkivyskupijos kunigai prisidėjo prie pogrindinės periodinių leidinių ir knygų leidybos, globojo moterų vienuolijas. 1988 Kauno arkivyskupijoje buvo 122 bažnyčios, iš jų 29 neturėjo nuolatinio kunigo; arkivyskupijai priklausė 148 kunigai, iš jų 23 buvo altaristai, rezidentai, kai kurie sunkiai sirgo.
Kilus Lietuvos atgimimo sąjūdžiui 1989 pradėtas grąžinti sovietų valdžios nacionalizuotas turtas, leista dėstyti tikybą mokyklose, buvo atkuriamos ir steigiamos naujos bažnytinės institucijos. 1989 V. Sladkevičius pradėjo eiti arkivyskupo pareigas. 1993 apaštalinio vizito Lietuvoje metu Kaune lankėsi popiežius Jonas Paulius II, šventė Eucharistiją, susitiko su jaunimu, meldėsi Šiluvoje.
2000 Kaune surengtas svarbiausias Krikščionybės 2000 metų jubiliejaus renginys – Lietuvos II eucharistinis kongresas tema Jėzus – tikroji Gyvenimo Duona. 2003 pradėta rengtis Kauno arkivyskupijos antrajam sinodui, sušauktas 2007.
Žymesni dvasininkai
Kauno arkivyskupijoje dirbo šie žymesni dvasininkai: J. Matulaitis (parengė Lietuvos bažnytinės provincijos projektą), Maironis, A. Jakštas, J. Tumas-Vaižgantas ir kiti. Į 20 a. tikėjimo liudytojų sąrašus įtraukta 14 Kauno arkivyskupijos tikinčiųjų – B. Andruška, B. Auglys, P. Auglys, J. Burneika, S. Buteikis, P. Dovydaitis, V. Jaugelis, P. Kairys, P. Paulaitis, J. Usonis, B. Vėgėlė, P. Vitkevičius, dviem iš jų – A. Dirsytei ir E. Spirgevičiūtei – pradėtos beatifikacijos bylos.
Piligrimystės vietos
Pagrindinė Kauno arkivyskupijoje piligrimystės vieta – Šiluva, garsi Švč. Mergelės Marijos apsireiškimu (1608); čia Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje gerbiamas stebuklingas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas (popiežiui Pijui VI leidus 1786 vainikuotas), nuo 16 a. švenčiami Šilinės atlaidai (rugsėjo 8–15). Kiti Kauno arkivyskupijoje gerbiami paveikslai – Sopulingosios Dievo Motinos Kauno arkikatedroje bazilikoje, Gražiosios Meilės Motinos paveikslas Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elžbietą bažnyčioje Pažaislyje. Kauno arkivyskupijos globėjas – šv. Jonas Krikštytojas.
1
2087