Kaũno gulos maštas įvyko 1920 02 22–23.
Kareivių nepasitenkinimo priežastys: prastas maistas, apranga, šaltos kareivinės, netinkamas dalies karininkų elgesys (kai kurie nemokėjo lietuvių kalbos). Be to, kareivius maištauti, kelti politinius reikalavimus ragino komunistų agitatoriai.
Šančių kareivinėse 02 21 įvykusiame įgulos dalinių kareivių delegatų pasitarime buvo nutarta 02 22 prie Įgulos bažnyčios sukviesti ginkluotų Kauno įgulos kareivių mitingą ir pareikalauti valdžios vykdyti jų reikalavimus. 02 22 į mitingą susirinkusius kareivius vadovybė sugrąžino į kareivines. Į mitingą nepraleisti Artilerijos pulko ir Antrojo atsargos bataliono kareiviai, grįžę į kareivines Aukštojoje Panemunėje, suėmė kai kuriuos karininkus ir atvykusį krašto apsaugos ministrą, kariuomenės vyriausiąjį vadą P. Liatuką. Maištininkai išrinko 9 žmonių komitetą (vadovas komunistas P. Mickeliūnas).
Krašto apsaugos ministro padėjėjas (pavaduotojas) majoras A. Merkys atmetė maištininkų reikalavimus ir įsakė maištą nuslopinti jėga. Kaune buvo paskelbta apgulos padėtis. Vyriausybei ištikimi kariniai daliniai 02 23 rytą užėmė Aukštąją Panemunę ir maištą nuslopino.
Maišto vadovai ir aktyviausi dalyviai Balys Banišauskas, Maksas Kušneris, P. Mickeliūnas, Domininkas Vizgirdas nuteisti mirti (1920 03 12 sušaudyti).
Po maišto pagerintas kareivių maistas, gyvenimo sąlygos, karininkams imta reguliariau mokėti algas. Jauniems kareiviams (nuo 17 m.) suteikta rinkimų teisė; Steigiamasis Seimas 1920 maišto dalyvius amnestavo.
J. Jurginis Kauno įgulos kareivių sukilimas 1920 metais Vilnius 1955.
2271