Kauno karių kapinės

Kaũno kari kãpinės, Aukštjų Šánčių kari kãpinės, Aukštuosiuose Šančiuose, prie Nemuno slėnio esančios kapinės.

Kapinės yra stačiakampio plano, pagrindinis įėjimas vakarinėje dalyje (iš Ašmenos gatvės). Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus kapinėse laidoti įvairių tautų ir valstybių, 1918–1940 – Lietuvos kariai. 1960 naikinant Kauno karmelitų kapines (prie Vytauto prospekto) karių kapinėse perlaidota apie 560 Lietuvos karių ir karininkų, žuvusių ar mirusių 1918–1940, palaikų, 1964 – lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno palaikai (jiems 1968 pastatytas paminklas; skulptorius V. Mačiuika, architektai A. Nasvytis ir V. Nasvytis). Kapinėse palaidota ir Lietuvos komunistų partijos veikėjų bei stribų. Lietuvos karių sektorius (prie pagrindinio įėjimo) 1985 pertvarkytas. Centre pastatytos dvi bronzinės skulptūros: Motina – Tėvynė ir Karys (skulptorius K. Bogdanas). 1990 palaidotas lakūnas bandytojas R. A. Stankevičius. 1991 Karo mokyklos 20 laidos karininkai pastatė šlifuoto akmens obeliską Lietuvos kariams, žuvusiems už Tėvynės laisvę kovose, kalėjimuose, tremtyje.

Lietuvos karių kapai Kauno karių kapinėse

Nepriklausomybės kovose žuvusio Vinco Dovydaičio kapas Kauno karių kapinėse (© Lietuvos etnografijos muziejus)

Kauno karių kapinės įkurtos 19 amžiaus pabaigoje caro Aleksandro II sprendimu 1873 Kauną paskelbus tvirtovės miestu (1879 patvirtintas tvirtovės projektas), 1882–1885 Šančiuose ir jų apylinkėse pradėta fortų statyba, 1891 paskirtas 7 ha sklypas Rusijos karių kapinėms.