Kaũno kãtedra, Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika, svarbiausia ir didžiausia Kauno arkivyskupijos bažnyčia.
Architektūra
Kauno katedra (15–20 a.)
Stačiakampė trinavė bazilikinė katedra statyta etapais: 15 a. pradžioje išmūryta šoninių navų sienos, 16 a. – gotikinė presbiterija su trisiene apside ir dviaukštė zakristija (dengta krištoliniais skliautais), 17 a. – centrinė nava ir du renesansiniai kvadratiniai bokštai (išliko vienas). 1902 pietrytinėje dalyje pastatyta neogotikinė Šv. Jono Krikštytojo koplyčia (architektas F. Wyganowskis). Katedros išorė itin monumentali. Netinkuotų raudonų plytų fasadai paprasti, lakoniški, su arkiniais langais ir kontraforsais; išsiskiria presbiterija su aukštais smailiaarkiais langais ir lieknais kontraforsais.
Katedros interjere (įrengtas po 1732 gaisro, 19 a. pabaigoje atnaujintas, darbams vadovavo dailininkas M. E. Andriolis) vyrauja puošnus barokas – 9 barokiniai altoriai su skulptūromis (18–19 a., didysis altorius su 12 apaštalų skulptūromis ir Golgotos skulptūrine grupe baigtas 1775, skulptorius T. Podhaiskis), barokinė sakykla su skulptūra (18 a., manoma, skulptorius T. Podhaiskis), paveikslai – Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų, Sopulingoji Dievo Motina (abu 17 a., pastarasis dar vadinamas Pieta, gerbiamas dėl tikinčiųjų patiriamų malonių, 1985 restauruotas B. Pakšto), Švenčiausiosios Trejybės pagerbimas (18 a.). Yra dailininko M. E. Andriolio (Šv. Kazimieras, Stebuklinga žūklė, Šv. Stepono kankinimas, Trys karaliai, Šv. Povilo atsivertimas, Šv. Petro išlaisvinimas, Šv. Juozapas, Apreiškimas, Mykolas Arkangelas, visi 1890–91, Šv. Teklė 19 a., Pieta 19 a. pabaiga), J. Janulio, P. Kalpoko, A. Samuolio paveikslų. Išliko sieninė tapyba (1895, dailininkai J. Moniuszko, J. Čajevičius), medinis horeljefas Švč. Mergelės Marijos pasirodymas atsiskyrėliui (18 a.) ir kitų dailės paminklų.
Kauno katedros interjeras
Arkikatedros kriptoje palaidoti vyskupai M. Valančius, M. L. Paliulionis, G. F. Cirtautas, šventoriuje – prelatai ir rašytojai Maironis (antkapinio bareljefo skulptorius B. Bučas, architektas S. Kudokas, 1934) ir A. Jakštas.
Istorija
15 a. bažnyčiai priklausė Šv. Mikalojaus ir Šv. Gertrūdos koplyčios, Šv. Kotrynos altarija. 1579 bažnyčios statybai lėšų skyrė Steponas Batoras, 1624 – K. Kiršenšteinas, 1771 – Stanislovas Augustas Poniatovskis. 1808–1864 bažnyčia priklausė augustinams, 1820–35 prie jos veikė parapinė mokykla. 1864 nesuderinus su Apaštalų Sostu bažnyčioje įkurdinta Žemaičių vyskupijos katedra, 1884 gautas popiežiaus Leono XIII leidimas iš Telšių ją perkelti į Kauno katedrą (1895 įvyko katedros perkėlimo iškilmės). 1921 katedrai suteiktas bazilikos, 1926 – arkikatedros bazilikos titulas.
1577