Kaũno ketaũs liejyklà, Lietuvos metalo dirbinių gamybos bendrovė, veikusi Kaune 20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje. Buvo didžiausia ketaus liejykla Baltijos šalyse.
Veikla
Iš pilkojo ir stipriojo ketaus liejo žemės ūkio, statybos ir miškininkystės mašinų, suvirinimo ir mokslinių tyrimų technikos, maisto ir lengvosios pramonės, prekybos, dažymo, autoservisų ir elektros įrenginių, automobilių, liftų, kompresorių, siurblių, reduktorių, sportinių treniruoklių ir metalinių konstrukcijų dalis, ketaus ruošinius, šulinių (nuotekų, vandentiekio, dujotiekio, šilumos ir telefono tinklų) dangčius ir rėmus, židinius ir krosneles, dekoratyviuosius gaminius (žibintus, tvoras, laiptų ir balkonų turėklus, spiralinius laiptus, staliukus, suolelius, gėlių vazas ir kitus). Teikė projektavimo, mechaninio apdirbimo, gruntavimo, sandėliavimo, transporto paslaugas. Gamybiniai pajėgumai siekė apie 20 000 tonų liejinių per metus. 2004 apyvarta sudarė 22,6 mln. litų, eksportas – 19,3 mln. litų (į Švediją – 42 %, Vokietiją – 24 %, Suomiją – 19 %, kitas šalis – 15 %), 2005 dirbo 520 darbuotojų.
buvusios Kauno ketaus liejyklos administracijos pastatas
Istorija
1959 pradėta statyti ketaus liejykla Centrolitas, 1962 ji pradėjo gamybinę veiklą. Be ketaus liejinių, gamino kojinius siurblius automobilių padangoms pripūsti, skysto tepalo švirkštus, baldų apkabas, keptuves, duonines ir kita. Dalį liejinių siuntė į Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą, gaminius eksportavo į Bulgariją, Jugoslaviją, Lenkiją, Suomiją. 1966 pirmoji SSRS pradėjo gaminti sintetinį ketų.
1991 tapo akcine bendrove Kauno ketaus liejykla. 2004 pradėtas bendrovės restruktūrizavimas, 2009 ji nutraukė veiklą, 2010 bankrutavo.
Centrolitas