Kaũno laisvóji ekonòminė zonà, pramoninės plėtros teritorija, kurioje investuotojams teikiamos mokesčių lengvatos siekiant sudaryti palankesnes veiklos sąlygas. Įkurta 1996. Plotas 534 ha, apima Biruliškių, Ramučių, Sergeičikų I kaimų ir Karmėlavos miestelio teritorijas.
Kauno laisvosios ekonominės zonos teritoriją sudaro 3 dalys: Gamybos ir logistikos teritorija (joje įsikūrusios elektronikos, maisto, farmacijos pramonės ir kitos gamybos įmonės, logistikos ir distribucijos bendrovės), Verslo gatvė (žemės sklypai, tinkami biurams ir viešbučiams), Oro parkas (su Kauno tarptautiniu oro uostu besiribojanti teritorija, skirta su aviacijos industrija susijusių įmonių plėtrai).
Pirmieji investuotojai (Skandinavijos šalių nekilnojamojo turto valdymo bendrovė Genesta ir Lietuvos elektronikos pramonės bendrovė Elinta) Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrė 2005. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje 2018 veikė 32 Lietuvos ir užsienio investuotojai, bendroji investicijų vertė sudarė 634 mln. eurų (iš jų 70 % – tiesioginės užsienio investicijos), sukurta daugiau kaip 3500 darbo vietų. 2021 veikė 38 įmonės. 2004 bendra investicijų vertė – 1,56 mlrd. eurų.
Didžiausi investiciniai projektai: Vokietijos automobilių komponentų gamybos bendrovės Continental AG elektronikos komponentų gamykla (pradėta statyti 2018, veikia nuo 2019), Vokietijos automobilių komponentų gamybos bendrovės Hella elektronikos komponentų gamykla (veikia nuo 2018), Kauno kogeneracinė jėgainė (pradėta statyti 2017, veikia nuo 2020, elektrinė galia apie 24 MW, šiluminė galia – apie 70 MW, tenkins apie 40 % Kauno miesto šilumos poreikio), Jungtinių Amerikos Valstijų medicinos įrangos gamybos bendrovės Hollister medicinos prietaisų gamykla (veikia nuo 2019), Lietuvos baldų gamybos įmonės Freda baldų gamykla ir sandėlis (veikia nuo 2019).
2396