Kaũno mãrios, Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės tvenkinys Nemuno slėnyje, aukščiau hidroelektrinės užtvankos. Plotas 63,5 km2. Ilgis 80 km, didžiausias plotis 3,3 kilometro. Atstumas nuo Nemuno žiočių 223,4 kilometro. Didžiausias gylis 24,6 m (kitais duomenimis, 22 m), vidutinis gylis 7,3 metro.
Žemutinėje Kauno marių dalyje (apie 25 km, tarp užtvankos ir Strėvos žiočių) vanduo yra užliejęs visą Nemuno slėnį. Marios čia plačiausios ir giliausios. Vidurinėje atkarpoje (apie 22 km, tarp Strėvos žiočių ir Darsūniškio) užlieta tik slėnio dalis; čia marių plotis 500–800 m, gylis 10–12 metrų. Aukštutinėje atkarpoje Nemunas teka savo vaga; plotis 200–300 m, gylis 4–5 metrai. Krantai labai vingiuoti (kranto linijos ilgis 200 km), ypač žemutinėje dalyje, vietomis aukšti, statūs, ardomi. 5 salos: dvi Dabintos (39,2 ir 2,1 ha), dvi Paukščių (4,6 ir 4,5 ha) ir sala ties Arlaviškėmis. Į Kauno marias įteka: iš dešinės – Verknė, Sobuva, Astraga, Lapainia, Strėva, Praviena, Karčiupis, Kruna, iš kairės – Šventupė, Žaisa. Vandens lygis vasarą svyruoja apie 1,5 metro. Prieš pavasario potvynį jis pažeminamas apie 4 metrus.
Kauno marios
Kauno marios sulaiko pavasario ledonešį, saugo Kauną nuo potvynių, reguliuoja Nemuno nuotėkį, tiekia vandenį Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinei.
Hidroelektrinės
Kauno hidroelektrinė pradėta statyti 1955 10, Nemuno vaga užtvenkta 1959 07, visi keturi Kauno hidroelektrinės agregatai pradėjo veikti 1960 04. Darsūniškį ir Birštoną, esančius prie Kauno marių, nuo užliejimo saugo pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys. Iš vietų, kurias užliejo Kauno marios, iškeltos 45 gyvenvietės, tarp jų Rumšiškės.
Kauno marių dešiniajame krante įrengta Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (vandens lygis 109,5 m aukščiau Kauno marių). Per užtvanką eina Kauno–Marijampolės plentas.
Gyvūnija
Gausu į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų vandens paukščių (didysis ir mažasis baubliai, didysis dančiasnapis, juodasis peslys, jūrinis erelis, švygžda, plovinė vištelė, raudonkojis tulikas, juodkrūtis bėgikas, mažoji žuvėdra, tulžys) ir didžiųjų kormoranų. Žuvingas (veisiasi kuojos, ešeriai, lydekos, karšiai, lynai, starkiai, šamai).
Aplinkos apsauga. Turizmas
Tvenkinio didžiausia dalis priklauso Kauno marių regioniniam parkui, aukštupys – Nemuno kilpų regioniniam parkui. Prie marių, netoli Rumšiškių, įkurtas Liaudies buities muziejus. Kauno marių apylinkės lankomos poilsiautojų: šiaurės vakariniame krante yra Vieškūnų piliakalnis (Šuneliškių kalnas), šiauriniame – Meilės įlankos skardis, šiaurės rytiniame – Gastilionių atodanga, pietrytiniame – Dovainonių piliakalnis, Dovainonių-Kapitoniškių pilkapiai, pietvakariniame – Samylų piliakalniai (2), Zerbyno skardis. Prie Pravienos žiočių pastatytas Rumšiškių apžvalgos bokštas (dešiniajame krante), A. Baranausko paminklas (kairiajame krante). Įrengti pažintiniai takai (Pažaislio, Gastilionių, Kapitoniškių, Mergakalnio, Žiegzdrių, Laumėnų, Pakalniškių), apžvalgos aikštelės (Mergakalnio, Kruonio elektrinės), krantuose yra poilsiaviečių (lankomiausias paplūdimys ties Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansambliu).
Tyrimai
Kauno marių krantų abrazijos detalius ekspedicinius ir pusiau stacionarius tyrimus 1970–74 vykdė Vilniaus pedagoginio instituto Geografijos katedros darbuotojai (darbų organizatorius A. Garunkštis).
ardomas krantas ties Kapitoniškėmis