Kaũno mišk ir aplinkõs inžinèrijos kolègija, neuniversitetinė valstybinė aukštoji mokykla, veikusi iki 2024 07 01 Girionyse (Kauno rajono savivaldybė). Rengė miškų ir aplinkos inžinerijos specialistus.
Struktūra
Veikė 2 fakultetai: Miškininkystės ir kraštotvarkos (yra Miškininkystės, Kraštovaizdžio architektūros ir rekreacijos, Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros) ir Aplinkos inžinerijos (yra Nekilnojamojo turto kadastro, Hidrotechninės statybos, Bendratechninių mokslų katedros). Yra Informacinis centras, Profesinio mokymo skyrius, biblioteka, archyvas.
Veikla
Buvo vykdomos 7 studijų programos (2020/2021): miškininkystė (miško auginimas ir kitos specializacijos), miškininkystė (gamtinis turizmas), želdynų dizainas, žemėtvarka, hidrotechninė statyba, nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai, sodininkystė.
Kolegija vykdė (nuo 2003) taikomuosius mokslinius tyrimus (miškų darbų technologijų, miško selekcijos, miško apsaugos ir aplinkos inžinerijos, žemės ūkio technologijų, biokuro apskaitos, ruošos technologijų).
Kolegija leido periodinį mokslo leidinį Miškininkystė ir kraštotvarka (nuo 2003, elektroniniu formatu nuo 2011; straipsniai skelbiami lietuvių, rusų ir anglų kalbomis).
2019 kolegijoje mokėsi 837 studentai, dirbo dirbo 57 dėstytojai.
Direktoriai
A. Rukuiža (1927–1936), J. Rauktys (1936–1939), A. Rubikas (1939–1944), M. Lukinas (1945–1948, 1950), Konstantinas Chodorovskis (1948–1949), Zelmanas Kaplanas (1951–1957), Julius Milašius (1957–1963), Bronius Paulauskas (1963–1988), Juozas Jurelionis (1988–1990), Juozas Jonikas (1991–2001), Henrikas Stravinskas (2001–2002), A. Tebėra (2002–2016), Vaidotas Lygis (2016–2024).
Istorija
Alytaus aukštesniosios miškų mokyklos studentų bendrabutis (1930, pastatas sunaikintas 1941 06 21 nacių Vokietijos oro pajėgų; fotografas Isaakas Abramavičius; © Alytaus kraštotyros muziejus)
1927 Alytuje įkurta Aukštesnioji miškų mokykla. Turėjo 5,5 ha medelyną, 0,8 ha sodą. 1938 mokykla tapo Vidurine miškų mokykla. 1939 perkelta į Vilnių. 1927–1944 parengė 470 miškininkų. 1945 01 01 mokykla tapo Vilniaus miškų technikumu. 1945–1963 parengė 681 miškų specialistą. 1963 dirbo 66 dėstytojai. 1963 technikumas perkeltas į Girionis (Kauno rajonas), 07 05 pavadintas Kauno miškų technikumu. 1963 technikumui suteiktas A. Kvedaro vardas. 1963–1990 parengtas 2351 miškų specialistas.
Atkūrus nepriklausomybę 1991 Kauno A. Kvedaro miškų technikumas tapo Kauno aukštesniąja miškų mokykla. 1996 mokykla sujungta su Dubravos eksperimentine miškų urėdija (1957–1991 Dubravos miškų tyrimo stotis) ir tapo Kauno aukštesniąja miškų mokykla-eksperimentine urėdija, pradėta rengti ir medienos apdorojimo specialistus.
2002 08 30 Kauno aukštesnioji miškų mokykla reorganizuota į neuniversitetinę aukštąją mokyklą – Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją. Be miškininkystės, atsirado naujos studijų programos: želdynų dizaino (nuo 2002), žemėtvarkos (nuo 2003), hidrotechninės statybos (nuo 2003), rekreacijos (nuo 2006), kadastrinių matavimų ir nekilnojamojo turto vertinimo (nuo 2007), sodininkystės (nuo 2016). 2003 prie kolegijos prijungta Kauno aukštesnioji aplinkos inžinerijos mokykla tapo kolegijos Aplinkos inžinerijos fakultetu, įkurtas Miškų ir dekoratyviųjų želdinių fakultetas, konsultacinei veiklai ir viešiesiems bei tarptautiniams ryšiams įsteigtas Informacinis centras.
2005 Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje mokėsi apie 900 studentų, dirbo 80 dėstytojų. 2015 mokėsi 1005, 2016 – 970, 2017 – 920, 2018 – 828 studentai.
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją prie Kauno technikos kolegijos ši nuo 2024 07 01 – Lietuvos inžinerijos kolegija.
-Kauno aukštesnioji miškų mokykla; -Aukštesnioji miškų mokykla; -Kauno miškų technikumas; -Vilniaus miškų technikumas; -Kauno Kvedaro miškų technikumas; -kolegija