Kauno muzikinis teatras

Kaũno muziknis teãtras, Kaũno valstýbinis muziknis teãtras, 1940–41 Kaũno operètės teãtras, 1941–49 Kaũno muziknės komèdijos teãtras, 1949–59 Kaũno valstýbinis drãmos ir mùzikos teãtras, Kaũno valstýbinis muziknis drãmos teãtras, muzikinis teatras.

Architektūra

Apie ankstesnę teatro pastato raidą plačiau rašoma straipsnio Valstybės teatras skyriuje Architektūra.

Iki 20 a. 9 dešimtmečio pastato atnaujinimo teatro eksterjeras ir interjeras išliko nepakitęs. 1980–84 teatro rūmai renovuoti pagal architektų Kęstučio Žalnierius ir Arvydo Staskevičiaus, inžinieriaus V. Liaudansko projektą. Fasadai išliko beveik nepakitę (pastato cokolis dekoruotas šlifuoto granito plokštėmis). Renovuojant interjerą išlaikyta autentiška (architekto V. Dubeneckio sukurta) stilistika ir koloritas (vyrauja alyvinė, violetinė ir aukso spalva). Atnaujinta žiūrovų salė (pakeisti baldai, parketas, perdažytos sienos), pastato bendrųjų erdvių interjerai (fojė įkomponuotos juodo marmuro kolonos, grindys išklotos marmuro plokštėmis, vestibiulį puošia L. V. Striogos dekoratyvinė skulptūra, antro aukšto fojė įkomponuotas Stasio ir Elvyros Teresės Petraičių keramikinis pano, yra A. Martinaičio, P. R. Vaitekūno paveikslų, Birutės Vaitekūnienės gobelenų), patobulinta scenos įranga, įrengtos požeminės rūbinės (po tambūru), repeticijų salė (vidinio kiemelio vietoje). Prie centrinės ložės esančiame fojė įrengtas K. Petrausko memorialinis kambarys.

Kauno muzikinis teatras

2003 buvo pradėtas fasado remontas, bet dėl lėšų stokos renovuota tik šiaurinė pastato dalis. Pagal architektūrinės bendrovės Kančo studija projektą (2007) pradėta rūsio rekonstrukcija, atliktas rūbinių remontas, renovuotas teatro interjeras (2016): žiūrovų salėje atsirado raudonos spalvos elementų (kėdžių apmušalai, scenos uždanga), pakeistas trečio aukšto ložių išdėstymas, atnaujinti vestibiuliai. Nuo 2019 vykdoma scenos rekonstrukcija.

2271

Teatras 1940–1990

Įkurtas 1940 11 27 kaip Kauno operetės teatras. 1941 05 01 surengtas pirmasis spektaklis – B. Aleksandrovo Vestuvės Malinovkoje (dirigentas J. Pakalnis, režisierius S. Dautartas, baletmeisteris V. Germanavičius, dailininkas R. Krinickas). Trupės branduolį sudarė R. Andriejevas, V. Indrikonis, J. Katelė, V. Kudabaitė, N. Kustkevičiūtė, M. Lipčienė, G. Matulaitytė, K. Mikalauskas, J. Steckaitė, P. Visockis. Nuo 1941 04 19 buvo vadinamas Kauno muzikinės komedijos teatru. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, 1941 06 30 teatras uždarytas, nuo 1941 12 15 buvo Kauno didžiojo teatro dalis. 1944 09 05 Kauno muzikinės komedijos teatras veiklą atnaujino. 1944 12 28 sujungtas su Kauno jaunimo teatru (oficialus pavadinimas liko tas pats, bet teatras dažnai buvo vadinamas Kauno jaunimo ir muzikinės komedijos teatru). 1949 Kauno muzikinės komedijos teatras sujungtas su dramos teatru; 1949–59 buvo vadinamas Kauno valstybiniu dramos ir muzikos teatru, Kauno valstybiniu muzikiniu dramos teatru. Nuo 1959 atsiskyrus dramos trupei dabartinis pavadinimas.

Po II pasaulinio karo trupę papildė dainininkai J. Garunkštytė, V. Grigas, J. Ivaškevičiūtė, V. Rimkevičius, L. Stanevičius, šoko baleto artistai V. Čeprackas, B. Dženkaitytė, M. Kajackaitė, L. Motiejūnaitė, J. Šalnaitė, A. Valiulis. Dirigentais dirbo S. Graužinis, J. Jagėla, J. Stupelis, režisieriais – S. Čaikauskas, S. Dautartas, dailininku – N. Zelinskis, baletmeisteriu – V. Germanavičius. 20 a. 5–6 dešimtmetyje Kauno muzikinio teatro repertuare vyravo klasikinės operetės (J. Offenbacho, J. Strausso, F. Leháro) ir rusų kompozitorių (B. Aleksandrovo, N. Bogoslovskio, J. Miliutino) muzikinės komedijos.

1948 buvo pastatyti pirmieji vienveiksmiai baletai (R. Drigo Užburtoji fleita, C. M. von Weberio Kvietimas šokiui, F. Leháro Čigonų stovykla; dirigentas J. Jagėla, baletmeisteris V. Germanavičius, dailininkas. N. Zelinskis).

6 dešimtmečio pradžioje pradėta statyti Vakarų Europos ir rusų kompozitorių operos (G. Verdi Rigoletas 1951, dirigentas A. Kalinauskas, režisierius R. Andriejevas, dailininkas M. Labuckas). Nuo 1955 statomi įvairaus žanro lietuvių kompozitorių kūriniai (A. Belazaro Auksinės marios, V. Baumilo Paskenduolė, J. Karnavičiaus Gražina), nuo 1956 – muzikiniai spektakliai vaikams.

Kauno muzikinis teatras. J. Strausso operetės Vienos kraujas spektaklio scena (1968, režisierius P. Mägi, dailininkas E. Renteris; Grafienė Cedlau – D. O. Dirginčiūtė, Ministras Pirmininkas – V. Blažys)

Kauno muzikiniame teatre meninės brandos buvo pasiekta 6 dešimtmečio viduryje, kai vyriausiąja režisiere dirbo R. Senkutė (1953–56), dirigentu – J. Indra (1954–65). Buvo siekiama dainavimo ir vaidybos darnos, vaidybos įtaigumo, spektakliai pasidarė meniškesni. Žymesni spektakliai: D. Cimarosos Slaptos vedybos, P. Čaikovskio Jolanta, F. von Suppé Bokačas, G. Bizet Karmen. Teatro kolektyvą papildė dainininkai V. Blažys, A. Domeika, S. Gedvilas, S. Girčytė, G. Gontytė, V. Kukaitis, E. Mackevičiūtė, S. Rapalienė, S. Repečkaitė, V. Riškus, S. Rubinovas, J. G. Šmitas, M. Žilionytė, baleto artistai G. Bliūdžius, R. Gilys. Nuo 7 dešimtmečio teatre dainavo A. Kunčius, J. Janulevičius, A. V. Mikšytė, M. Rekys, F. Viržonytė, A. Valiukėnaitė, šoko R. Masuolytė, M. Stepukaitė ir kiti. Pirmuosius spektaklius sukūrė režisierė A. Ragauskaitė, dirigentas S. Čepinskis. 1970–72 teatre veikė pantomimos trupė (vadovas M. Tenisonas), 1979–86 – elektroninės muzikos grupė Argo (vadovas G. A. Kuprevičius).

Kauno muzikinio teatro kolektyvo meninei brandai didelę įtaką turėjo vyriausiosios režisierės ir meno vadovės V. Mikštaitės (1969–75), dirigentų S. Čepinskio (1966–91), S. Domarko (1967–89 vyriausiasis dirigentas, 1980–85 dar ir direktorius, 1989–92 dirigentas), vyriausiojo režisieriaus R. Vaitkevičiaus (1976–80), dailininkų G. Riškutės, A. Kariniausko, R. V. Gibavičiaus, V. Gatavynaitės, F. Linčiūtės-Vaitiekūnienės, baletmeisterio A. Kondratavičiaus kūryba. Vaidmenis kūrė dainininkai J. Antanavičius, J. Bukauskaitė, D. O. Dirginčiūtė, E. Gutauskas, J. Malikonis, V. Sagaitytė. Žymesni spektakliai – W. A. Mozarto Figaro vedybos (1971), Don Žuanas (1980), A. Dvořáko Undinė (1972), B. Britteno Statykime operą! (1979). 9 dešimtmetyje teatro kolektyvą papildė dainininkai A. Agamirzovas, L. Kinderytė, G. Maciulevičius, S. Martinaitytė, R. Preikšaitė, B. Sodaitytė, L. Vizbaraitė, D. Vėbra, B. Želvys.

Kauno muzikinis teatras. G. Bizet operos Karmen spektaklio scena (2005, režisierius G. Žilys, dailininkė V. Idzelytė, © LATGA, 2020; centre Karmen – R. Preikšaitė)

Teatras po 1990

Kauno muzikinis teatras. F. Leháro operetės Linksmoji našlė spektaklio scena (2008, režisierius G. Žilys, dailininkė V. Idzelytė, © LATGA, 2020, choreografas D. Salimbajevas; centre Hana – N. Vilkanauskaitė)

20 a. 10 dešimtmetyje pastatyta miuziklų, tarp jų – L. Bernsteino Vestsaido istorija (1995), R. Rodgerso Muzikos garsai (1998), J. Kanderio Zorba (1999). Teatro kolektyvą papildė dainininkai G. Pečkytė, K. Siurbytė, I. Vaznelytė, R. Baranauskas, J. Lamauskas, Ž. Voronovas. 21 a. 1 dešitmetyje pastatyta Z. Bružaitės Grybų karas ir taika (2001), G. Kuprevičiaus Karalienė Bona (2002), Kipras, Fiodoras ir kiti, Ch. Gounod Romeo ir Džuljeta (abu 2003), G. Gladkovo Brėmeno muzikantai, J. Kanderio Cabaret (abu 2004), T. Kutavičiaus Nykštukas Nosis, G. Bizet Karmen (abu 2005). 20 a. pabaigoje–21 a. 1–2 dešimtmetyje spektaklius kūrė dirigentai S. Čepinskis, J. Geniušas (1990–2015 vyriausiasis dirigentas), J. Janulevičius (nuo 2015 vyriausiasis dirigentas), J. Vilnonis, V. Visockis, režisieriai N. Petrokas, G. Žilys (1991–2005 teatro vadovas, 2005–09 meno vadovas), baletmeisteriai I. Ribačiauskaitė (1975–2004 vyriausioji baletmeisterė), J. Smoriginas, dailininkai V. Idzelytė, J. Malinauskaitė (1986–2002 vyriausioji dailininkė), E. Renteris, G. Riškutė.

Teatras bendradarbiauja su Austrijos, Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Vokietijos teatrais, šių teatrų dirigentai, režisieriai, baletmeisteriai, dailininkai Kauno muzikiniame teatre pastatė spektaklių, dainavo ir šių teatrų solistai.

Kauno muzikinis teatras gastroliavo Maskvoje (1960), Sankt Peterburge (1987), Kuressaarėje (2004), Lietuvos miestuose.

L: Kauno valstybinis muzikinis teatras Kaunas 1980.

1697