Kaũno regiòninis valstýbės archỹvas, Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskričių institucijų dokumentus sauganti įstaiga. Yra Kaune.
Struktūra
Archyve yra Dokumentų valdymo, Dokumentų naudojimo, Apskaitos ir saugojimo, Ūkio skyriai. Veikia archyvo filialai Alytuje ir Marijampolėje.
Veikla
Archyvas kaupia, saugo, tiria ir populiarina dabartinių Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskričių teritorijose veikusių ir veikiančių valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių ir fizinių asmenų perduotus istorinę, kultūrinę ir praktinę reikšmę turinčius veiklos dokumentus, užtikrina jų išsaugojimą, visuomenės priėjimą prie jų, prižiūri valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos dokumentų valdymą, teikia metodinę ir praktinę pagalbą juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdo dokumentų paiešką, pagal saugomus dokumentus rengia pažymas, išrašus, kitus dokumentus juridiniams faktams patvirtinti.
Kauno regioninio valstybės archyvo pastatas
Kauno regioninio valstybės archyvo pastatas
Dokumentų fondai
Kauno regioninio valstybės archyvo saugykla
Archyve saugomi 3878 dokumentų fondai. Juose yra 1 760 368 apskaitos vienetai (2020 01 01 duomenys). Saugyklose Kaune saugomas 2431 fondas (juose yra 1 321 556 saugojimo vienetai): 19 a.–20 a. pradžios Kauno gubernijoje veikusių įstaigų dokumentai, 1919–44 Kauno mieste ir Kauno apskrityje veikusių savivaldybių ir jų skyrių, švietimo, gydymo įstaigų, privačių įmonių dokumentai, 1944–90 tuometinių Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų, Raseinių rajonų teritorijose veikusių valstybinių ir savivaldos bei įvairių sričių įstaigų ir organizacijų veiklos dokumentai, nuo 1990 dabartinės Kauno apskrities teritorijoje veikusių valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų, nevalstybinių organizacijų veiklos dokumentai, asmenų dokumentų fondai.
Alytaus filiale saugomi 676 dokumentų fondai. Juos sudaro 184 693 saugojimo vienetai. Dokumentai sudaro du kompleksus. Sovietinio laikotarpio (1944–89) dokumentų kompleksas apima didžiąją saugomų dokumentų dalį: Alytaus, Lazdijų ir Varėnos miestų ir rajonų, Druskininkų miesto valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įvairių sričių įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklos dokumentus. Nepriklausomybės laikotarpio (nuo 1990) dokumentų komplekse saugomi valstybės ir savivaldybės institucijų, apylinkių tarybų ir agrarinių reformų tarnybų, viršaičių, apylinkių dokumentai.
Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo pastatas
Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo pastatas
Marijampolės filiale saugomas 771 dokumentų fondas. Juos sudaro daugiau kaip 254 000 bylų su dabartinės Marijampolės apskrities (Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos savivaldybių, Vilkaviškio ir Šakių rajonų savivaldybių) valstybinių, vietos savivaldos ir nevalstybinių institucijų dokumentai nuo 1944. Dokumentai sudaro du kompleksus. Sovietinės okupacijos laikotarpio (1944–89) kompleksas (592 fondai) apima vykdomųjų komitetų, kolūkių, įvairių sričių įstaigų dokumentus, Nepriklausomybės laikotarpio (nuo 1990) dokumentų kompleksas (179 fondai) – savivaldybių, seniūnijų, agrarinės reformos tarnybų ir kitų institucijų dokumentus.
Vadovai
Kauno regioninio valstybės archyvo direktorius Gintaras Dručkus (nuo 2001).
Istorija
Archyvo ištakos siejamos su 1921 10 19 įsteigtu Centraliniu valstybės archyvu. 1940 08 16 jis pavadintas Lietuvos SSR centriniu valstybiniu archyvu, 1941 03 13 tapo Lietuvos SSR centrinio valstybinio archyvo Kauno filialu, 1957 – Kauno miesto valstybiniu archyvu, 1964 01 01 – Lietuvos SSR centrinio valstybinio archyvo Kauno filialu, 1978 03 23 – Lietuvos SSR centriniu valstybiniu archyvu Kaune, 1990 07 25 – Kauno valstybiniu archyvu, 1993 05 28 – Kauno apygardos archyvu, 1997 03 07 – Kauno apskrities archyvu.
Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo saugykla
Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo saugykla
2017 01 01 Kauno apskrities archyvas pavadintas Kauno regioniniu valstybės archyvu. Jo filialais tapo prijungti Alytaus apskrities archyvas (įkurtas 1944, 1950 tapo Alytaus rajono valstybiniu archyvu, 1964 – Lietuvos SSR centrinio valstybinio archyvo Alytaus filialu, 1990 – Alytaus valstybiniu, 1993 – Alytaus apygardos, 1997 – Alytaus apskrities archyvu) ir Marijampolės apskrities archyvas (įkurtas 1944, 1950 tapo Marijampolės rajono valstybiniu, 1955 – Kapsuko rajono valstybiniu archyvu, 1964 – Lietuvos SSR centrinio valstybinio archyvo Kapsuko filialu, 1990 tapo Marijampolės valstybiniu, 1993 – Marijampolės apygardos, 1997 – Marijampolės apskrities archyvu).