kautỹnės, karinės operacijos dalis, susidedanti iš karinės grupuotės, atliekančios vieną operatyvinę užduotį, vykdomų svarbesnių mūšių ir karinių smūgių visumos. Per karinę operaciją vyksta kelerios kautynės iš karto arba viena po kitos, visu frontu arba tam tikromis kryptimis. Gali būti puolamosios arba gynybinės. Šiuolaikinių kautynių ypatumai: ryžtingi ir atkaklūs veiksmai, platus užmojis ir dinamiškumas. Skiriamos bendrosios, oro erdvės, oro gynybos ir jūrų kautynės. Bendrąsias kautynes vykdo bendrieji sausumos pajėgų junginiai, veikdami kartu su kitomis ginkluotųjų pajėgų rūšimis. Siekiama sutriuškinti priešo sausumos pajėgų grupuotę. Oro kautynes vykdo naikintuvai (kartais ir taktiniai – naikintuvai bombonešiai), veikdami kartu su oro gynybos pajėgomis. Jų tikslas – sunaikinti priešo orlaivius ore. Oro erdvės gynybos kautynes vykdo oro gynybos pajėgos, kartais drauge su orlaiviais. Siekiama sužlugdyti (atremti) priešo oro puolimą tam tikra kryptimi ir sunaikinti jo orlaivių grupuotę.
Istorija
Iki 19 a. vidurio kautynės reiškė priešo pajėgų susidūrimą nedideliame plote, dėl to kautynes dažniausiai vadindavo mūšiu, pvz., Žalgirio mūšis (1410). 18–19 a. buvo skiriamos generalinės ir dalinės kautynės. Generalinės kautynės dažnai lemdavo kampanijos arba karo baigtį, pvz., Poltavos (1709), Kunersdorfo (1759), Austerlitzo (1805). Nuo 19 a. vidurio vykusios kautynės, mūšiai ir operacijos kartais klaidingai laikomi sinonimais, pvz., Galicijos kautynės, mūšis ir operacija (1914). Susikūrus masinėms kariuomenėms kautynės prarado lemiamą reikšmę.
645