arabinis kavamedis Coffea arabica
kavà, maisto produktas iš kavamedžių vaisių. Žinomiausios kavos rūšys, skiriamos pagal kavamedžių, iš kurių vaisių gaunama kava, veisles, yra arabiška (iš arabinio kavamedžio Coffea arabica), robusta (iš didžiojo kavamedžio Coffea canephora), liberinė (iš liberinio kavamedžio Coffea liberica). Pagal apdorojimą skiriama žalioji, skrudintoji, maltoji, tirpioji kava, be kofeino. Kavamedžių vaisių apdorojimo technologinis procesas prasideda plantacijoje: pupelės atskiriamos nuo minkštimo, fermentuojamos saulėje, džiovinamos, valomos, rūšiuojamos pagal didumą, pakuojamos į maišus arba laikomos sandėliuose palaidos. Sandėliuose kavos pupelės brandinamos 1–10 metų; bręstant gerėja jų skonis ir aromatas. Subrendusios kavos pupelės yra šviesiai žalsvos, gelsvai pilkšvos spalvos, karčiai aitraus prieskonio. Pupelių būdingos savybės išryškėja jas skrudinant 180–200 °C temperatūroje.
Keičiasi kavos pupelių cheminė sudėtis, vienos medžiagos suyra, kitos atsiranda, karamelizuojasi cukrus, pupelės paruduoja, išdžiūsta. Skrudinant 13–20 % sumažėja pupelių masė, kofeino kiekis nesikeičia. Susidariusios naujos lakiosios kvapiosios medžiagos suteikia kavai būdingą skonį ir aromatą. Kartumo teikia rauginės medžiagos. Skrudintose kavos pupelėse yra 1,2–2,3 % kofeino, maždaug po 12 % riebalų ir baltymų, angliavandenių, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų, B grupės vitaminų ir kitų medžiagų. Gaminant kavą be kofeino iš žalių kavos pupelių organiniais tirpikliais ekstrahuojamas kofeinas; po to pupelės apdorojamos pagal įprastą technologiją. Tirpioji kava – skrudintų maltų kavos pupelių (dažniausiai prastesnių rūšių) džiovintas ekstraktas. Iš skrudintų kavos pupelių įvairių rūšių, įvertinus kiekvienos rūšies savybes, dažniausiai daromi mišiniai. Skrudintos kavos pupelės arba jų malinys fasuojamas į oro nepraleidžiančią pakuotę; maltoji kava prieš fasavimą dar gali būti presuojama vakuume. Kartais į maltąją kavą dedama priedų, pvz., cikorijos. Natūrali malta kava, kaip priedas, pagerina kavos pakaitalų, kurie gaminami iš skrudintų grūdų, gilių, kaštonų, riešutų, kitos žaliavos, skonį, suteikia aromatą.
skrudintos kavos pupelės
Iš maltos kavos daromas kavos gėrimas, t. p. vadinamas kava, kavos ekstrakto dedama į konditerijos gaminius, alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus. Kavos gėrimas daromas kavos aparatais kavavirėmis, arba paprasčiausiu būdu – kavos milteliai užplikomi verdančiu vandeniu. Kava geriama juoda, su cukrumi, pienu, grietinėle, vanile, cinamonu, citrina, plaktu kiaušinio tryniu, romu, ledais ir kitais priedais. Geriama ir šalta. Kavos ekstrakto kokybę (spalvą, aromatą, skonį) vertina degustatoriai; ji priklauso ne tik nuo kavos pupelių rūšies, bet ir nuo jų apdorojimo technologijos, laikymo sąlygų ir trukmės. Kavos gėrimas aktyvina nervų sistemos veiklą, didina skrandžio sekreciją, bet gali pakenkti sergantiesiems širdies ir kraujagyslių, kai kuriomis kitoms ligomis.
Kavos tėvyne laikoma Etiopija. Į Vakarų Europą kava pateko 16 a. pabaigoje, į Vidurio Europą ir Šiaurės Ameriką – 17 amžiuje. Kava ypač mėgstama Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikos, arabų šalyse, Lotynų ir Šiaurės Amerikoje, Europoje (Švedijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Austrijoje).