Kavalà (Kabala), miestas Graikijos šiaurės rytuose, Rytų Makedonijos ir Trakijos administraciniame regione, prie Egėjo jūros Kavalos įlankos; regioninio vieneto (iki 2011 nomo) centras. 54 000 gyventojų (2011). Prekybos (išvežama tabakas; yra konteinerių terminalas), žvejybos uostas; keltas į Taso salą. Oro uostas; turizmo sezono metu būna tarptautinių užsakomųjų reisų. Maisto (žuvų apdorojimo, tabako), chemijos (mineralinių trąšų), tekstilės pramonė. Jūros dugne netoli Kavalos 1973 rasta naftos ir gamtinių dujų (gaunama nuo 1981). Turizmas (vykstančiųjų į Taso salą bazė). Archeologijos, liaudies ir šiuolaikinio meno muziejai.
2271
Architektūra
Kavalos akropolis (15–16 a.) su bastionu, vandens saugykla, sargybos bokštu ir kitais statiniais. Akvedukas (16 a.). Archeologijos muziejaus pastatas (1964, architektai D. Faturas, G. Triantafilidas).
2271
Istorija
Apie 6 a. pr. Kr. įkurta išeivių iš Kikladų salų, vadinta Neapoliu (naujuoju miestu). Klestėjo dėl netoliese esančių aukso kasyklų. 168 pr. Kr. prijungta prie Romos, 42 pr. Kr. čia buvo Bruto ir Kasijaus laivynų bazė. Bizantijos imperijos laikais vadinta Christopoliu. 1387 užimta turkų, vėliau priklausė Osmanų imperijai. Per I Balkanų karą Graikijai ir sąjungininkams nugalėjus Turkijos kariuomenę pagal 1913 Bukarešto taiką prijungta prie Graikijos (tam prieštaravo viena sąjungininkių – Bulgarija, kuri norėjo turėti uostą prie Egėjo jūros). Per II Balkanų karą, I ir II pasaulinius karus Bulgarija trumpam buvo okupavusi Kavalą (1912–13, 1916–18, 1942–44), miestas buvo apgriautas.
2271