kavèrna (lot. caverna – urvas, ertmė), ertmė uolienoje. Susidaro uolienoje ištirpus mineralinėms dalelėms (karstas), vykstant klinčių metamorfiniam virsmui į dolomitus, rečiau – auštant dujų turinčiai magmai bei lavai, dėl kitų reiškinių. Kavernos svarbios nustatant uolienų genezę (jose kaupiasi skysčiai ir dujos), ieškant naudingųjų iškasenų, atliekant inžinerinius geologinius tyrimus. Lietuvoje kavernos būdingos devono sistemos viršutinio skyriaus dolomitams, susidariusiems per klinčių metasomatizmą ir jų antrinį tirpinimą.
643