kavjà (skr. kāvya – išmintis; eilėraštis, poema; poezija), rūmų literatūros sanskritu stilius. Išpopuliarėjo pirmaisiais amžiais po Kristaus. Atstovai – Ašvaghoša, Kalidasa ir kiti. Kavjai būdinga sudėtingas metras, dažniausiai naudojamos retorinės figūros – metafora, palyginimas, žodžių žaismas, aliteracija. Kalba turėjusi sukurti tam tikrą nuotaiką ir rodyti didelį kūrėjo išsilavinimą. Poetikos traktatuose kavja literatūra skirstoma pagal teksto ritminį (proza ir poezija) ir estetinio suvokimo (girdimoji ir regimoji) pobūdį. Kavja literatūroje vaizduojamos žmogaus gyvenimo įvairios sritys (politika, verslas, meilė), etiniai dharmos ir mokšos idealai.
1069